- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bus teikiamas sprendimo projektas dėl Šv. Jono bažnyčios atkūrimo pagal senus autentiškus šios šventyklos autoriaus Friedricho Augusto Stülerio brėžinius. Apsispręsta bažnyčią atkurti tokią, kokia ji buvo iki sunaikinimo.
Sudėlioti svarbiausi etapai
Prieš dvejus metus klaipėdiečiams perduotos bažnyčios kūrėjo, pirmojo Prūsijos karališkojo architekto F.A.Stülerio (1800–1865) ranka nubraižytų Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijos.
Jas archyve rado Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis Linas Skvirblis (Linus Skwirblies).
Ilgą laiką buvo manoma, kad bažnyčios brėžiniai neišliko.
"Miesto tarybai bus teikiamas pasiūlymas, kad nereikia organizuoti architektūrinio konkurso, o pati evangelikų liuteronų bendruomenė konkurso būdu parinks projektuotoją, kuris parengs techninį projektą, nes ne viską galima atstatyti pagal senus brėžinius", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.
Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui.
Bažnyčios atkūrimo procesą planuojama skaidyti. Iš pradžių ketinama atstatyti bokštą, vėliau – likusią bažnyčios dalį, paskui žadama atkurti bažnyčios interjerą, galiausiai – sutvarkyti aplinką.
Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.
Kaip turi atrodyti bažnyčia, tarsi ir aišku, tačiau reikia galvoti, kaip naujuosius pamatus sujungti su archeologų atrastais.
Teks ieškoti lėšų
Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė teigė, kad iš pradžių siūlyta atstatyti tik identišką bokštą, o pačią bažnyčią – mažesnę, tačiau, kai atsirado autentiškų brėžinių, nuspręsta atkurti tokią bažnyčia, kokia ji buvo.
Prieš 15 metų buvo rengti architektūriniai konkursai Jono bažnyčiai atstatyti. Jie kainavo nepigiai (82,5 tūkst. eurų, tada 285 tūkst. litų), tačiau tų projektų neprireiks. Kai buvo gauti senieji F.A.Stülerio brėžiniai, techninis projektas bus rengiamas pagal juos.
"Pinigų bažnyčios statybai ieškosime bendromis jėgomis, nes liuteronai vieni tikrai jos nepastatys. Juolab ši bažnyčia Vyriausybės pripažinta nacionalinės svarbos objektu. Manyčiau, galėsime kažkaip kooperuotis. Tačiau iki statybos pradžios reikia padaryti labai daug darbų", – tvirtino L. Petraitienė.
Įgauna kultūrinę prasmę
Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m.
1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia. Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.
Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje nuotraukoje. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.
Ilgus metus jos buvusią vietą žymėjo gyvatvorė. 2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.
Ričardas Zulcas / Redakcijos archyvo nuotr.
Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija. Joje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų – ir autentiškos bažnyčios atstatymas.
Tais pačiais metais Klaipėdos miesto tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą. Viską palengvino atrasti autentiški bažnyčios brėžiniai.
O kai šių metų pradžioje Šv. Jono bažnyčia pripažinta nacionalinės svarbos objektu, buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.
"Ta vieta jau dabar įgauna kultūrinę prasmę. Jaučiame, kad tos erdvės trauka didės. Nors liuteronų evangelikų bendruomenė Klaipėdoje ir labai maža, bet jie jau dabar kalba apie tai, kad Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui. Ta bažnyčia taps kultūrinių renginių vieta", – kalbėjo R. Zulcas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...