Žygis prasidėjo Doviluose. Tai – nuo XVIII amžiaus šaltiniuose minimas miestelis šalia Gargždų.

Žygeiviai buvo kviečiami rinktis susitikimo vietoje anksčiau, kad šie galėtų pamatyti iškilmingą rikiuotę. Etnokultūros centre vietos moterys vaišino žygeivius arbata, buvo galima apžiūrėti evangelikų liuteronų bažnyčią.

Svečių laukė ir šio krašto gyva enciklopedija vadinamas vietos gyventojas Helmutas Lotužis, papasakojęs šios šventovės istoriją.

Žygio maršrutas šįkart – labai įdomus. Pirmas žygeivių sustojimas – ant Dovilų piliakalnio, vos už keturių kilometrų nuo Dovilų. Šalia galima buvo apžiūrėti ir esantį vokiečių gynybinės linijos Kocho bunkerį.

Vėliau žygeivių laukė sudėtingiausia maršruto atkarpa. Žmonės turėjo eiti ne tik per klampų purvą, brautis per medžių šakas, bet ir įveikti net kelis stačius šlaitus. Veikiausiai sudėtingiausia atkarpa paliko įsimintiniausias emocijas.

Toliau, įveikę ilgą trasą, žygio dalyviai pasiekė Lėbartų kaimą, Mažeikių mišką. Šio miško pakraštyje įrengtame poste pavargę žygiuotojai buvo maitinami šiltu maistu, galėjo susišildyti ir karšta arbata.

G. Namentkevič nuotr.

Toliau žygiuotojų laukė miško keliai. Paėjus dar šiek tiek, buvo galima aplankyti Lūžų kapinėse esančią žymaus lietuvininko Jono Birškaus kapavietę.

Vėliau žygeiviai po viaduku kirto magistralę Kaunas–Klaipėda, suko link sodų Leliuose, toliau ėjo dešiniuoju Vėžio upelio krantu ir miško pakraščiu iki Slengių, o nuo ten – iki Klaipėdos valstybinės kolegijos, kur buvo žygio pabaiga ir galimybė pailsėti.

Viso žygio metu žygeiviai turėjo surinkti trijų postų antspaudus. Tai – įrodimas, kad žygeiviai praėjo visą maršrutą.

Buvo ir tokių asmenų, kuriems viso žygio įveikti nepavyko. Juos iš žygio trasos pasiimdavo jų artimieji arba žygio organizatorių komandos nariai. 

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine kasmet rengia nakties žygius, pavadintus „Klaipėdos sukilėlių keliais“.

1923-iųjų sausį į uostamiestį atžygiavę karinės operacijos dalyviai ėjo iš keturių pusių: Palangos, Kretingos, Gargždų ir Priekulės. Todėl naktiniai žygiai kasmet prasideda vienoje šių vietovių. Kasmet žygio atstumas iki Klaipėdos būna panašus – 20–25 kilometrai.

Šiemet žygis buvo skiriamas Ernestui Galvanauskui atminti.