Mažėja naftos produktų

Kaip anksčiau ar vėliau ateisiantis naftos produktų kaip krovinio praradimas atsilieps Klaipėdos uosto krovai?

Gali būti ir tam tikrų ryškių sukrėtimų, kokie įvyko nuo 2020 iki 2024 m., kai Klaipėdos uostas neteko daugiau kaip 15 mln. tonų krovinių.

Nors žadėta, kad prarastus Baltarusijos tranzito krovinius transporto koridoriuje Rytai–Vakarai pakeis kroviniai iš transporto koridoriaus Pietūs– Šiaurė, to neįvyko. Nei iš Ukrainos, nei iš Čekijos ar Slovakijos, o juo labiau Vengrijos kroviniai per Klaipėdos uostą nepajudėjo. Ir negalėjo pajudėti, nes jiems paprasčiau keliauti per Lenkijos uostus, kur viskas, pradedant geležinkelio ar transporto įkainiais ir baigiant uostų tarifais, yra pigiau nei Lietuvoje.

Dėl prarasto Baltarusijos tranzito Klaipėdos uoste mažėjo ir naftos produktų. Bet ne tiek, kiek uoste netekus „Belaruskalij“ trąšų tranzito. Naftos produktų krovinių mažėjimo tendencijos Klaipėdos uoste fiksuojamos jau kurį laiką.

Ir šiemet per pirmąjį ketvirtį naftos produktų krauta septyniais procentais mažiau nei pernai. Tokia pat ar netgi dar ryškesnė tendencija dėl naftos produktų krovos yra ir kaimyniniuose uostuose. Naftos ir jos produktų krovos gigantu regione buvęs Ventspilis jau yra beveik sausas. Žymų kritimą dėl naftos ir jos produktų krovos patyrė ir Estijos Talino uosto Mugos terminalas.

Ambicingi ES planai

Pirmojo šių metų pusmečio 16,4 mln. tonų arba pusės procento krovos augimas Klaipėdos uoste laikomas kaip itin geras pasiekimas, nes pavyko stabilizuoti kelerių pastarųjų metų krovos kritimą.

Neminima tai, kada ir kas bus su naftos produktais. Kada alternatyvieji degalai išstums naftos produktus ir jų neliks Klaipėdos uoste? Tai, kad didelės jų dalies neliks, yra tik laiko klausimas, nes Europos Parlamentas ir Taryba 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė reglamentą, kuris numato alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą ES šalyse.

Numatyta, kad alternatyviųjų degalų infrastruktūra bus diegiama kelių transportui, traukiniams, laivams ir orlaiviams. Numatoma, kad ne mažiau nei 42,5 proc. suvartojamos energijos privalės sudaryti atsinaujinančios energijos ištekliai.

Tai reikš, kad nors elektromobilių paklausa pasaulyje, greičiausiai ir Europoje, reikšmingai sumažėjo, valstybinės reikšmės keliuose, miestuose, transporto mazguose ir kitose vietose dar sparčiau bus diegiamos elektromobilių įkrovimo aikštelės ir atskiri taškai.

Geležinkeliai turės būti dar labiau elektrifikuoti. Traukiniai, naudodami elektrą, turės važiuoti ne vien, tarkime, tarp Vilniaus ir Kauno, bet ir į kitus šalies regionus.

Bus siekiama įvertinti, kokios saugojimo ir krovos infrastruktūros vandeniliui reikės uoste, kaip naujos kartos degalai bus atgabenami.

Ką ir kokioje srityje diegiant alternatyviuosius degalus įsipareigos padaryti Lietuva, ji, kaip ir kitos ES šalys, iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės pateikti ataskaitą Europos Komisijai.

Tai reiškia, kad iki 2026 m. pradžios naftos produktai ES erdvėje dar bus naudojami be ribojimų. Jie dar bus gabenami ir per Klaipėdos uostą, nors kiekiai kasmet greičiausiai mažės.

Naftos produktus naudojančius automobilius, traukinių stūmikus, laivus, orlaivius keis elektriniai varikliai, vandenilis ir kitokie degalai.

Teoriškai per ilgesnį laiką turėtų nelikti ir suskystintųjų gamtinių dujų, nes jos – taip pat iškastinis kuras, nors ir gerokai švaresnis nei naftos produktai.

Tai reiškia, kad Klaipėdos uoste anksčiau ar vėliau iškils klausimas, kuo kompensuoti suskystintųjų gamtinių dujų netektį. Kaip žinoma, Klaipėdos uoste yra dujų terminalas, kuris jam suteikia apčiuopiamą krovos dalį.

Studija pašalintų nežinią

Panašu, kad to, kokiu greičiu ir kaip naftos produktus keis alternatyvieji degalai ir kaip tai atsilieps krovai, niekas nežino.

Klaipėdos uoste rengiamasi atlikti alternatyviųjų degalų diegimo studiją. Bus siekiama įvertinti, kokios saugojimo ir krovos infrastruktūros reikės uoste, kaip bus atgabenami naujos kartos degalai.

Kiek žinoma iš įvairių derinimų, Lietuva rengiasi ypač sparčiai diegti vandenilio gamybos pajėgumą. Iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi įdiegti įrenginius, kurie per metus gamintų iki 129 tūkst. tonų vandenilio.

Kartu su vandeniliu gali būti gaminami ir įvairūs vandenilio junginiai, pavyzdžiui, metanolis, amoniakas ir kt. Klaipėdos uosto krovos mastais toks naujo kuro kiekis būtų menkas. Dabar skystųjų energetikos produktų krova, pagal 2023 m. duomenis, siekia per 4 mln. tonų.

Šiuo metu Klaipėdos uoste yra palyginti didelė naftos produktų krovos infrastruktūra.

Turės būti atsakyta į klausimus, ar bus galima naftos produktų krovos linijas pritaikyti krauti vandenilį ir jo junginius.

Neaišku ir tai, kokių parametrų vandenilio gabenimo laivai plauktų į Klaipėdos uostą, kaip jie saugiai būtų priimami. Kol kas nėra statomi vandenilio ir jo produktų gabenimo laivai. Galbūt tam gali būti pritaikomi ir cheminių produktų gabenimo tanklaiviai?

Tarptautinės laivybos organizacija yra pateikusi išvadą, kad 2050 m. pasauliui reikės maždaug 400 vandenilį transportuojančių laivų. Planuojama, kad metinis vandenilio naudojimas 2050 m. sieks apie 500 mln. tonų.

Pagrindiniais vandenilio kaip energijos šaltinio naudotojais taps Europa, Pietų Korėja ir Japonija.

Gali būti, kad Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, iš dalies gal ir JAV nedaug ką darys, kad vietoje įprastinio iškasamo kuro būtų diegiamas vandenilis ir jo junginiai.