Atnaujino infrastruktūrą

Įsibėgėjant vasaros sezonui, Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai su uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriumi Virginijumi Urbonu aptarė dabartinę paplūdimių infrastruktūrą.

Įstaigos vadovas politikus informavo, kad šiemet pliažuose buvo atnaujintos persirengimo kabinos. Žemyninėje dalyje pastatytos 37, o Smiltynėje – 22 naujos kabinos.

Taip pat paplūdimiuose atsirado naujų šiukšlių dėžių ir suoliukų.

"Medinė įranga Melnragės, Girulių ir Smiltynės paplūdimiuose yra visiškai atnaujinta", – apibendrino V.Urbonas.

Direktorius paminėjo, kad nuo praėjusių metų paplūdimiuose pradėta eksploatuoti nauja, saulės energiją naudojanti įgarsinimo sistema.

Šiais metais pliažuose laiką patogiau tapo leisti ir neįgaliesiems.

Domėjosi takais

Kiek daugiau dėmesio posėdžio metu skirta pėsčiųjų takams, jų kokybei.

Įstaigos direktorius paaiškino, kad takai pajūryje įkurdinami pagal parengtą specialų planą. Kiekvieną rudenį takai būna įvertinami, užfiksuojama jų būklė, numatomi remonto darbai, prašoma miesto lėšų. Situacija dar kiek patikslinama pavasarį.

Patvirtinus finansavimą, organizuojamas konkursas ir viešųjų pirkimų būdu išrenkamas rangovas, kuris tais metais ir remontuoja medinius pajūrio takus.

Praėjusiais metais konkurse dėl šių darbų varžėsi 21 dalyvis, šiemet – 12.

"Taigi pasirinkimas yra tikrai didelis", – įvertino V.Urbonas.

Šiuo metu pajūryje tiesiamų medinių takų kvadratinis metras kainuoja 11 eurų. Takai klojami iš paviršiniu impregnavimu apdirbtų 2,5 cm lentelių.

Tarnauja kelerius metus

"Takelių gali būti visokių. Juos galime daryti ir su giluminiu impregnavimu, dėti terasines lenteles. Tačiau kyla vienas klausimas – takeliai klojami ant neparuošto pagrindo, tai yra ant kopos. Jeigu mes pastarąsias specialiai pritaikysime, darbas bus beprasmis. Takelius klojame tam, kad nepažeistume kopų", – aiškino direktorius.

Taigi takelių ilgaamžiškumas priklauso nuo gamtos sąlygų – ar jie bus užpustyti smėliu, sulaužyti ir pan.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai takas tarnauja apie trejetą ar ketvertą metų.

Nori storesnių lentelių

Kai kuriems komiteto nariams atrodo, jog tam tikrose paplūdimių vietose takai klojami iš plonesnių nei nurodoma lentelių, tačiau faktinių įrodymų pateikta nebuvo.

Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila tikino, kad dabar takai įrengiami gana pigiai. Esą galbūt vertėtų į pastaruosius investuoti kiek daugiau. Taikai galėtų būti iš storesnių, pavyzdžiui, 4 cm storio, lentelių, tada ir tarnautų ilgiau.

Diskusijai įsisiūbavus, komiteto narė Lilija Petraitienė pažėrė jai kylančių įtarimų, jog esą, sprendžiant takų klausimą, esama neskaidrių veiksmų ir darbai patikimi saviems.

Vis dėlto komiteto pirmininkas tvirtino, kad gausus konkurso dalyvių skaičius, reikalavimas rinktis mažiausią kainą siūlančius rangovus bei direktoriaus išdėstytos takų ilgaamžiškumą lemiančios priežastys sklaido įtarimus.

Po kiek užtrukusios diskusijos komiteto nariai sutarė dėl siūlymo, jog būtų klojamos storesnės lentelės.

Garsiakalbiai rėkia?

Komiteto pirmininkas taip pat nurodė, kad per paplūdimiuose įrengtus garsiakalbius informacija skelbiama gana įkyriai.

Tačiau V.Urbonas paaiškino, kad dienomis, kai jūra būna rami, gyventojai nėra informuojami taip dažnai. Visų atsargumo priemonių imamasi pavojingesnėmis dienomis.

Vis dėlto įstaigos vadovas pripažino, kad ne visuomet gelbsti ir tokie aktyvūs įspėjimai.

"Ką daryti gelbėtojui, jeigu prieini prie žmogaus ir sakai jam, jog išliptų, o jis vos ne siunčia tave. Ir kai įvykta nelaimė – vis kalti. Būtent ta prevencija yra ne be reikalo", – patikino V.Urbonas.