- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujojo medicinos paslaugų darinio – sveikatos centro – įkūrimas uostamiestyje įžiebė nemažai diskusijų. Į poliklinikų reformą nukreipta Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva bene labiausiai kritikuota dėl to, esą visos Klaipėdos poliklinikos bus „sukištos po vienu stogu“. Ar šios prielaidos išties turi pagrindo ir kokių pirminės sveikatos priežiūros pokyčių jau neilgai trukus gali tikėtis klaipėdiečiai? Apie visa tai pokalbis su miesto vadovu Arvydu Vaitkumi.
– Mere, kodėl, jūsų akimis, ši Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva mieste sutikta taip prieštaringai?
– Ši iniciatyva prieštaravimų sulaukė tik iš politinių oponentų, kurie jau nebežino, kokių būdų imtis skaldant visuomenę. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva ir mūsų medicinos įstaigų remonto darbai buvo suplakti į vieną, pateikiant visuomenei kaip norą visas šias įstaigas „sukišti po vienu stogu“, nors šie procesai neturi nieko bendra. Suprantu, kad politiniams oponentams, kurie valdžioje trynė kėdes daugelį metų, ima pyktis matant greitus, efektyvius ir pacientams tikrai naudingus pokyčius. Taip pat jau dabar viešojoje erdvėje buvę vadinamosios 3-iosios poliklinikos vadovai prasitarė, kad patyrė „jaunų politikų“ spaudimą dėl pastato. Esą kai kas puoselėjo planus polikliniką nugriauti dėl planų šalia pastatyti pramogų ir prekybos centrą. Tad į viešumą pasklidus tokiai informacijai labiau atsivėrė akys, kodėl esame puolami ir kiršinama visuomenė skleidžiant melą. Ar tik nesugriovėme kažkieno verslo planų?
Nutraukta Jūrininkų poliklinikos statyba, 3-iosios poliklinikos renovacija bei sveikatos centro kūrimas – tai du visiškai skirtingi projektai, kuriuos šiuo metu įgyvendiname. Gaila gyventojų, kurie užkibo ant politinių kabliukų, tačiau nuoširdžiai sakau, kad atėjome į valdžią padėti labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms – ligoniams, neįgaliesiems, jaunoms šeimoms, kad visiems šiems žmonėms gyventi Klaipėdoje būtų gera.
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
– Kaip vertinate šiandienos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų situaciją Klaipėdoje?
– Turime tris poliklinikas, viena jų veikia bendrabutyje, kita – keliuose kabinetuose ne mūsų pavaldumo ligoninės pastate, o trečia – nuo sovietmečio laikų užmiršta. Ir mes toliau girdime oponuojančių politikų sąmoningus raginimus nieko nejudinti. Gerbiamieji, nei pacientų, nei gydytojų, nei manęs, nei miesto tokia pirminės sveikatos priežiūros centrų situacija netenkina. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad politiniai oponentai jau dabar meluoja klaipėdiečiams. Jokie poliklinikų jungimo žingsniai nėra pradėti. Atvirkščiai.
Dalyvaudami Sveikatos ministerijos reformoje visos Klaipėdos tarybos pritarimu dar birželį pasirinkome funkcinio bendradarbiavimo kelią, o ne struktūrinį – kai jungiamos kelios įstaigos. Taigi tokie teiginiai yra ir visiškos nekompetencijos reiškinys. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu po 3-iosios poliklinikos stogu įsikūrusios net trys, o ne viena įstaiga. Jau dabar ieškoma naujų patalpų šiame pastate veikiančiam Visuomenės sveikatos biurui ir Socialinės paramos centrui, kuriuose dirba per 200 darbuotojų.
Būtent atlaisvintų patalpų sąskaita keičiant poliklinikos išplanavimą bei racionaliai išnaudojant plotus ir matome naujos, jaukios miesto poliklinikos – kompetencijų centro viziją. Sulaukiu klausimo, ką vadinu kompetencijų centru. Planuojama sukurti tokią polikliniką, kurioje būtų sudarytos sąlygos teikti kuo platesnį spektrą paslaugų vienoje vietoje, pasitelkus reikiamą aparatūrą bei medikus. Taip pat šiuo metu ieškome naujojo poliklinikos vadovo – energingo ir pasirengusio mūsų miesto polikliniką prikelti naujam gyvenimui.
Dar kartą pakartosiu – sveikatos centro kūrimas ir poliklinikos remonto darbai – tai visiškai nesusiję projektai. Pažadu, kad bus priimtas tik geriausias sprendimas pacientams, užtikrinantis kokybiškas ir šiuolaikines paslaugas. Mūsų siekis, kad pacientai nebūtų siuntinėjami nuo vieno kabineto prie kito ir kad medicininės pagalbos žmonėms nereikėtų laukti ištisus mėnesius. Dabartinė situacija – netoleruotina, todėl esame vieni pirmųjų miestų Lietuvoje, kurie naudojasi Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu, ir šiandien žengiame paskutinius sveikatos centro įkūrimo žingsnius.
Mūsų siekis, kad pacientai nebūtų siuntinėjami nuo vieno kabineto prie kito ir kad medicininės pagalbos žmonėms nereikėtų laukti ištisus mėnesius.
– Praėjusią savaitę galiausiai nuspręsta dėl Jūrininkų sveikatos priežiūros centro plėtros – kokie argumentai visgi nusvėrė nesiimti naujo poliklinikos pastato statybos?
– Buvusi valdžia turėjo visas galias imtis šios statybos, tačiau to nedarė. Pirmą kartą sausį viešojo pirkimo metu buvo paskelbta, kad poliklinikos statybos kainuos 17,5 mln. eurų, tačiau tai buvusiai valdžiai pasirodė per brangu. Antrą kartą skelbto konkurso metu kaina išaugo iki 19,5 mln. eurų. Tai yra buvusiai valdžiai 17 mln. eurų buvo per brangu, o mums ir beveik 20 mln. yra tinkama kaina? Nenoriu užsiimti spekuliacijomis dėl skaidrumo, bet statyba pabrango 2 mln. eurų. Ar tik nenorėta uždirbti?
Galiausiai planuoto pastato atsiradimas neišsprendžia visų medicinos sektoriaus problemų, neišsprendžia netgi vienos poliklinikos problemų. Jūrininkų poliklinikoje, net ir pastačius naują pastatą, nesutilptų visi jau dabar šioje įstaigoje dirbantys medikai. O ką daryti su kitomis medicinos įstaigomis? Palikti jas toliau griūti ir neužtikrinti normalių darbo sąlygų daugeliui medikų? Akivaizdu, kad to mes negalime leisti. Neracionalus lėšų švaistymas turi pasibaigti, nesame aptekę pinigais, kuriuos galime mesti į kairę ir į dešinę.
Pasirinkome kitą kelią – suremontuoti net tris kartus didesnę 3-iąją polikliniką. Pasitelkus modernią įrangą, čia geros darbo sąlygos bus sukurtos daug daugiau medikų, o paslaugos gerokai prieinamesnės gausesnei daliai pacientų. Tai yra sukurdami stiprų sveikatos centrą, sąlygas užtikriname daugeliui, o ne mažai daliai pacientų ir medikų. Be to, 3-ioji poliklinika yra palankesnėje strateginėje vietoje – lengviau pasiekiama viešuoju transportu, turi daugiau parkavimo vietų. Taip pat joje mes galime konsoliduoti daugiau medicinos įrangos ir personalo. Aibė argumentų, kurių vėlgi dėl vienokių ar kitokių priežasčių politiniai oponentai girdėti nenori.
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
– Teigiama, jog po naujojo sveikatos centro vėliava susivienijusios medicinos įstaigos veiks funkcinio bendradarbiavimo būdu. Kaip praktiškai atrodys šis modelis ir kuo jis bus naudingas pacientams bei patiems medikams?
– Prie sveikatos centro veiklos prisijungė 36 medicinos įstaigos, kurios tolygiai pasiskirsto visame mieste. Funkcinio bendradarbiavimo būdu veiksiančios medicinos įstaigos yra įsikūrusios skirtinguose miesto mikrorajonuose ir išsidėsčiusios per visą Klaipėdą, tad tiek šiaurinėje, tiek centrinėje, tiek pietinėje dalyje bus užtikrintas platus paslaugų spektras. Mes per maksimaliai trumpą laiką pritraukėme Klaipėdos medicinos įstaigas, kurios teikia paslaugas 93 proc. klaipėdiečių, prisirašiusių pirminės sveikatos priežiūros centruose, bei kurios sutinka jungtis į vieną sveikatos centro veiklą.
Iki šiol savivaldybės įstaigos negalėjo teikti, pavyzdžiui, kardiologo paslaugų, kadangi neturėjo tokių specialistų. Dabar tokias paslaugas pasiūlė teikti bent kelios privačios medicinos įstaigos. Tokiu būdu pacientas, gavęs šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai ar tyrimams, šią paslaugą gaus nemokamai. Iki šiol dažnu atveju tai buvo mokama ir sunkiai prieinama paslauga. Taigi sveikatos centras užtikrins didesnį medicinos paslaugų pasirinkimą, kaip rentgeno ir ultragarso tyrimai, akušerijos-ginekologijos, neurologijos ir jau minėtos kardiologijos paslaugos.
Įkūrus centrą numatomas sklandesnis gydytojų darbas bendradarbiavimo pagrindu – prireikus šeimos gydytojai dėl pacientų sveikatos būklės galės iš karto pasikonsultuoti su sveikatos centre dirbančiais gydytojais specialistais. Tikėtina, kad praplėtę paslaugų pasirinkimą pacientams, sumažinsime eiles pas medikus.
Labai svarbu, pasirūpinti garbaus amžiaus klaipėdiečiais, kuriems atveriame kelius tinkamoms, kokybiškoms ir greitai prieinamoms slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms, didinsime paslaugų paketą ir slaugos namuose. Tai labai reikšmingas žingsnis, nes jau matome, kad mieste tai itin didelė problema – senyvo amžiaus žmonės paliekami likimo valiai, laiku nesulaukdami paslaugų.
Tad Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota reforma Klaipėdai atvers didesnes galimybes sutelkti trūkstamų specializacijų medikus, medicinos įrangos resursus, didinti gyventojams reikiamų paslaugų prieinamumą. Sveikatos centras sujungs pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą.
Turime suprasti, jog, be esamos situacijos analizės, privalome vertinti ir prognozes – gyventojų, pacientų skaičiaus, paslaugų poreikio ir daugelio kitų rodiklių. Ar žinote, ką rodo medikų personalo duomenų prognozės? Po penkerių metų 50 proc. tos pačios 3-iosios poliklinikos personalo bus garbaus amžiaus ir, norėsi to ar ne, medikai išeis į užtarnautą poilsį. Kuo ir kaip pritrauksime jaunus medikus, kurių ir taip valstybė nesugeba paruošti pakankamai? Kur matyta, kad per metus į darbo rinką yra išleidžiamas vienas vaikų kardiologas? Tai kokiu būdu mes tą vieną ar kelis specialistus priviliosime į Klaipėdą? Sovietiniais, aptrupėjusiais pastatais be jokios medicininės įrangos? Turime vertinti ne tik šiandieną, bet bent jau dešimtmetį į priekį. Privalome nukreipti visas jėgas ir investicijas į infrastruktūros kapitalinį atnaujinimą, sutelkti geriausią įrangą, kad pritrauktume tiek medikus, tiek sudarytume pacientams visas galimybes gauti kokybiškas, prieinamas paslaugas vienoje vietoje. Tai būtent ir yra atsakymas, kodėl pasirinktas 3-iosios poliklinikos kapitalinis atnaujinimas.
Suprojektuotame pastate, kurio milžiniška kvadrato kaina be įrangos, net netilptų dabar jau dirbantys medikai, o ką jau kalbėti apie medicinos, šeimos gydytojų komandų teikiamų paslaugų plėtrą ir kita. Tuo metu mūsų pasirinktame modelyje įrengtume modernias patalpas kur kas didesniam skaičiui personalo, o koreguojant teritorijų planavimo dokumentus, ateityje net galima pastatų ir parkavimo vietų plėtra.
– Kas iki šiandien jau nuveikta, įgyvendinant šį projektą, ir kada toks centras galėtų pradėti realią veiklą?
– Padaryta labai daug darbų ir, kaip jau minėjau, esame vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie artėja prie sveikatos centro įkūrimo pabaigos. Jis pradės veikti, kai tarp įstaigų bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tai bus galima padaryti po galutinio apsisprendimo savivaldybės taryboje dėl šio centro kūrimo. Visi reikalingi pasirengimo darbai jau atlikti – po savivaldybės tarybos sprendimo inicijuoti šį procesą kreiptasi į privačias įstaigas su pasiūlymu dalyvauti centro veikloje, atlikta analizė, visos centro veikloje dalyvausiančios įstaigos sukviestos į posėdį, suderintas bendradarbiavimo sutarties projektas. Džiaugiamės, kad sveikatos centro kūrimo svarbą supranta ir veikloje nori dalyvauti daugiau nei trys dešimtys miesto įstaigų.
– Tačiau bet kokie reikšmingi pokyčiai reikalauja ir didelių investicijų.
– Esame pasiruošę teikti paraišką 100 proc. dotacijai gauti ir finansuoti Sveikatos centro veiklą, įrangos, baldų įsigijimą, remontus, vidinių informacinių sistemų adaptavimą ir kitų sąlygų pagerinimą. Mūsų miestui suplanuota ir galima gauti maksimali suma, numatyta sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje, yra per 6 mln. eurų.
Daugiau nei 2 mln. eurų – pirminei ambulatorinei sveikatos priežiūrai, prioritetą teikiant šeimos gydytojo komandos stiprinimui ir beveik 5 mln. antrinio lygio ambulatorinei specializuotai asmens sveikatos priežiūrai, ambulatorinei chirurgijai, dienos chirurgijai, dienos stacionarui bei skubiajai pagalbai. Nors kvietimas teikti paraiškas pasirodė tik prieš porą savaičių, komanda jau intensyviai dirba, kad investicijos pasiektų mūsų miestą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...
-
Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...