- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių marių žvejams – nerimo dienos. Gamtininkai pirmą kartą užfiksavo priekrantės žvejų siaubu vadinamą gyvį, kuris įveikė net pusšimtį kilometrų nuo savo įprastos mitybos bazės bei atsidūrė Ventės rage.
Kuršių marių žvejams – nerimo dienos. Gamtininkai pirmą kartą užfiksavo priekrantės žvejų siaubu vadinamą gyvį, kuris įveikė net pusšimtį kilometrų nuo savo įprastos mitybos bazės bei atsidūrė Ventės rage.
Ankstų trečiadienio rytą Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas užfiksavo Ventėje ant akmenų besiilsintį ruonį.
„Tai itin retas reiškinys. Mes ruonių mūsų vandenyse nesame matę. Aš galvojau, kad jam kažkas negerai, nes ruonis gulėjo prie pat kranto, už 20-30 metrų“, – pasakojo V.Eigirdas.
Jūrų gyvūnas patraukė ir aplinkinių žvejų dėmesį, kurie neapsidžiaugė mariose išvydę tokį gyvūną.
Ornitologinės stoties darbuotojas nustebo išvydęs, kad Ventėje sulaukė itin retai Lietuvoje sutinkamą paprastąjį ruonį.
Jūrų muziejaus specialistas Saulius Karalius paaiškino, kad tai buvo tik trečias atvejis, kai Lietuvoje užfiksuotas paprastasis ruonis.
„Tai yra trečia šios rūšies registracija šalyje. Tai rodo, kad ši rūšis Lietuvos priekrantėje sutinkama labai retai. Keista tai, kad jis nuklydo labai toli į marias, nes ruoniai dažniausiai sutinkami priekrantėje, na, dar uosto akvatorijoje. Tačiau mariose jie tikrai negyvena“, – pasakojo S.Karalius.
Specialistas kėlė versiją, kad šis ruonis tiesiog pasiklydo.
„Aš nemanau, kad ruoniai paplis mariose. Šiai rūšiai nebūdinga nuklysti toli už savo arealo ribų“, – pastebėjo S.Karalius.
Paprastieji ruoniai dažniausia gyvena Šiaurės jūroje. Lietuvoje dažniausiai sutinkami pilkieji, ilgasnukiai ruoniai.
„Žvejus reikėtų nuraminti. Ruoniai nėra gėlavandeniai gyvūnai, jie mariose niekada neapsigyvens ir neės žuvų iš žvejų tinklų. Tai yra jūros gyvūnai“, – patvirtino S.Karalius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...