Nelygios sąlygos

Esą tokia viduriniosios visuomenės klasės pozicija labai patogi turtingiesiems, kurie netgi nesulaukia jokio pasipriešinimo.

"Su vidutinėmis moters pajamomis, kurios atskaičiavus mokesčius realiai siekia 1,3 tūkst. litų, o vyras uždirba vidutiniškai 1,7 tūkst. litų, jas sudėjus, pragyventi mieste jaunai šeimai be savo būsto neįmanoma. Ir tos problemos niekur neakcentuojamos, bet tie žmonės nieko ir nedaro, kad tas bėdas keltų į viešumą", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Baisiausia ir tai, kad šie žmonės sudaro pagrindinį emigrantų srautą. Teigiama, jog išvažiavusieji užsienyje neblogai įsikuria, nes jie yra darbštūs.

"Lietuvoje neretai deklaruojama, kad dirbkite čia, kaip dirbate užsienyje, ir Lietuvoje gerai gyvensite. Ne. Lietuvoje gerai negyvensime, jei dirbsime taip gerai, kaip užsienyje, nes tai priklausys, ką mes dirbsime Lietuvoje. Pavyzdžiui, aš verčiu knygą iš užsienio kalbos ir mokesčių turiu sumokėti tris kartus daugiau negu kirpėja. Kas man gali paaiškinti – kodėl?" – piktinosi A.Maldeikienė.

Šito ekonomistė klausė dar buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, bet ir ji negalėjo paaiškinti šio mokesčių fenomeno.

"Normaliose šalyse tokie dalykai sprendžiami, pas mus – ne. Vienas žmogus su sistema kovoti negali. Aš jau apie tai knygą parašiau, išaiškinau, kodėl galai nesueina. Bet viskas kaip į vandenį, manęs niekas negirdi. Turime kalbėti visi, bet žmonės tyli ir mano, kad kas nors išspręs jų problemas. Galiu nuraminti, niekas jūsų problemų neišspręs", – tvirtino ekonomistė.

Vieša patyčia

Mokslininkė retoriškai klausė: kiek dar laiko žmonės žiūrės, kaip jie skursta, pradedant viešojo sektoriaus darbuotojais, kurių algos kasmet vis mažėja, įvertinus infliaciją.

"Šiandien jau girdžiu, kad Vyriausybė svarsto, kaip turtingoms įmonėms, kurios prekiavo su Rusija, kompensuoti patirtus nuostolius. Tačiau nesu girdėjusi, kad kas nors kalbėtų, kaip kompensuoti lėšas dėstytojams, kurie pinigus išleidžia knygoms. Šitie žmonės Lietuvai nereikalingi. O svarbūs tie, kurie Rusijoje pardavinėjo sūrelius, lyg jie nežinojo su kuo reikalų turi", – piktinosi A.Maldeikienė.

Pasak ekonomistės, turčių riziką valstybė pasirengusi padengti todėl, nes ji remia du visuomenės sluoksnius šalyje – turtinguosius bei tuos, kurie nieko nenori daryti ir gyvena iš pašalpų. O vidurinysis sluoksnis esą – kaip nors išgyvens.

"Tai nėra džiuginantys dalykai, bet, patikėkite, tai, ką kalbu, yra faktai. Reikia šaukti, kaip per pastaruosius 5 metus pablogėjo vidutinės šeimos gyvenimas. Ji prieš tai gyveno sunkiai, o dabar – dar sunkiau. O šūkis "Daugiau dirbsi – geriau gyvensi" yra apgailėtinas. Privalome tyčiotis iš tokių, kurie taip kalba", – neslėpė ekonomistė.

Nesunaikinama armija

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės, uostamiestyje yra 750 šeimų, auginančių vaikus, kurios gauna socialines pašalpas.
Tai yra jų pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija po 350 litų per mėnesį. Dauguma jų – ilgalaikiai bedarbiai.
Išmokas vaikams Klaipėdoje gauna apie 2 tūkst. šeimų. Nemokamą maitinimą mokyklose nuo rugsėjo 1 d. ir mokinio reikmenims įsigyti (po 152 litus) pretenduoja gauti 400 vaikų.

Klaipėdos savivaldybėje socialinėms pašalpoms 2012 m. išmokėta 12 mln. 854 tūkst. litų, pernai – šiek tiek daugiau. Jų išlaikymui skiriamus pinigus uždirba, tie, kurie į pašalpas nepretenduoja.

"Tarp pašalpų gavėjų jau daugybę metų figūruoja tos pačios pavardės. Tačiau nuo šių metų birželio 1 d. pagal įstatymą ilgalaikiams bedarbiams pradėjome mažinti socialinių pašalpų dydį. Šiandien 220 asmenų pašalpos jau yra sumažintos", – teigė G.Vilimaitienė.

Ilgalaikiams darbingo amžiaus bedarbiams socialinės pašalpos kol kas sumažintos penktadaliu, kiekvienais artėjančiais metais jos mažės dar po 10 proc.
Tačiau, regis, užkietėję išlaikytiniai stimulo dirbti ir šiuo atveju neturi, nes jiems pašalpas garantuotai ir toliau uždirbs vidurinysis visuomenės sluoksnis.