Pašnekesiai su bendruomenėmis

Vakar surengti žydiški pašnekesiai su A.Vinokuru "Ką mano tautinės bendruomenės apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą?" buvo itin aktualūs ir Klaipėdos žmonėms.

Jokia paslaptis, kad dalis rusakalbių bendruomenės narių karą prieš Ukrainą nevengia vadinti "specialiąja karine operacija", kaip iš visų rusų reikalauja Vladimiras Putinas.

Maža to, dali žmonių yra tiesiog įtikinti, jog Rusijos kariuomenės įvykdyti karo nusikaltimai – "ukrainiečių provokacijos ir netikros naujienos".

Tokių, V.Putino propagandos paveiktų asmenų yra ir tarp lietuvių, ir tarp kitataučių.

"Pirmiausia, mes nesame kitataučiai, mes esame Lietuvos bendruomenės dalis, tik kitos kilmės. Tai – svarbus aspektas. Todėl diskusija su bendruomenėmis apie požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą yra labai svarbi visuomenės sampratai. Mes nesame mažumos, mes esame neatskiriama Lietuvos politinės visuomenės dalis, mes visi esame tiesiogiai susiję. Aš nesu šiaip sau žydas, aš esu žydų kilmės lietuvis. Mes visi esame tautinė bendruomenė", – prieš diskusiją kalbėjo A.Vinokuras.

Dar prieš dvejus metus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės interneto puslapyje publikuotame straipsnyje "Keturios mus, lietuvius, kankinančios istorinės gėdos" A.Vinokuras pabrėžė, kad "bėgimas nuo nemalonių istorijos faktų, suvokiamų gėdingais, siekis juos atmesti arba pateisinti, veda į psichologinį, kultūrinį bei politinį akligatvį".

Šiandien karo talžomos Ukrainos kontekste šie žodžiai įgyja naują prasmę.

Mes visi esame tautinė bendruomenė.

Propaganda randa dirvą

A.Vinokuras neslėpė, kad ir jam tenka susidurti su rusakalbiais, neigiančiais Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus Ukrainoje.

"Tik klausimas, kiek tokių asmenų yra? Manyčiau, kad taip tikrai nemano visa klaipėdiečių rusakalbių bendruomenė. Tai svarbu suprasti, antraip mes pateksime į uždarą neapykantos ratą. Tačiau jeigu kažkokios visuomeninės organizacijos vadovas pritaria Rusijos agresijai, reikia apie tai ir kalbėti ir rašyti, pabrėžiant, kad tai anaiptol nėra visų rusakalbių nuomonė. Mūsų, kaip žurnalistų, darbas yra pateikti tai, ką mes matome. Ir žurnalistams niekas neturi teisės už tai grasinti. Tokie asmenys turi gauti teisinį atkirtį, kitu atveju bus, kaip su V.Putinu, kuriam visi nuolaidžiavo, ir matote, kuo visa tai baigėsi", – įsitikinęs A.Vinokuras.

A.Vinokuras neslėpė, kad žydų bendruomenėje irgi yra tokių, kurie paveikti Rusijos propagandos ir netgi palaiko agresiją prieš Ukrainą.

"Yra tų asmenų, kurie visiškai paveikti tos propagandos. Tokių atvirai klausiau ir ne kartą: "O ko jūs gyvenate Lietuvoje? Važiuokite į Rusiją." Bet jie ir į Izraelį nevažiuoja. Kai kurie asmenys iki šiol nepareiškė jokios pozicijos šiuo klausimu, nors, pavyzdžiui, Lietuvos žydų bendruomenės požiūris yra aiškus, ir mes dedame labai daug pastangų rinkdami humanitarinę pagalbą Ukrainai. Tiesa, pačiame Izraelyje iš pradžių nebuvo skubama teikti paramos, suprantu politinį motyvą, bet šiuo atveju buvo labai svarbus ir moralinis klausimas, ypač po Bučos žudynių. Galimas dalykas, kad oficialus Izraelio požiūris kurį laiką turėjo įtakos ir kai kuriems žydams Lietuvoje", – dėstė A.Vinokuras.

Autoritetas: uostamiestyje A.Vinokuras yra gerai žinomas ir gerbiamas, jis ne kartą Klaipėdoje dalyvavo ir viešose diskusijose, ir knygų pristatymuose. V. Petriko nuotr.

Nenusileisti ir nenutylėti

A.Vinokuras neslepia, kad požiūris į Rusijos agresiją prieš Ukrainą aktualus visoms bendrijoms, nes yra nemažai žmonių, kurie naudoja putinišką naratyvą.

"Tačiau jiems negalima nusileisti, mes negalime nutylėti. Ir tai joks kiršinimas. Beje, žodis "kiršinimas" yra jų arkliukas. Per visą vakcinacijos periodą jis skambėjo. Žinoma, mes esame demokratiška visuomenė ir visi turime teisę turėti skirtingas nuomones. Tačiau šiuo atveju tai liečia Lietuvos saugumo situaciją, todėl reikia viešinti problemą, ir tai neturi pereiti į bandymus užčiaupti žurnalistus", – tvirtino A.Vinokuras.

Arba jie turi pripažinti demokratinės visuomenės taisykles, kurias mes visi tiek metų kūrėme, arba kitas kelias – važiuoti gyventi į Rusiją.

Situaciją šiuo metu aitrina ir netylančios kalbos apie skubų sovietinių simbolių nukėlimą iš viešų erdvių, ypač artėjant pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienai.

"Suprantu simbolių vertę, suprantu, kad tam tikra bendruomenės dalis Lietuvoje išeis iš proto, jei jų simboliai bus pajudinti. Reikia suvokti, kad šitų žmonių nepakeisime. Dauguma jų žiūrėjo Rusijos televiziją ir persisunkė ten skleidžiama propaganda. Ir jų nuostatų niekas nepakeis, turėtų pasikeisti karta", – mano žurnalistas.

A.Vinokuras tikino turįs sumanymą gegužės 9-ajai. Tai bus tradicinis pirmadienio mitingas, kurie vyksta nuo pat Rusijos agresijos pradžios.

Panašūs pirmadienio mitingai vyko 1990–1991 m. Stokholme, kai tūkstančiai švedų tokiu būdu palaikė Baltijos valstybių išsivadavimą iš okupacijos.

"Pirmadienio mitingų maratoną, remiantį Ukrainos kovas už laisvę, pradėjau kaip tik prasidėjus karui. Ir kaip tik gegužės 9-ąją rengsime Ukrainos palaikymo mitingą Vilniuje. Mes parodysime kitokį požiūrį į šią datą. Labai tikiu, kad ukrainiečiai gegužės 9 dieną galbūt laimės tą karą, taip atimdami malonumą iš V.Putino jam švęsti šią datą", – kalbėjo A.Vinokuras.

Apie mokytojų atsakomybę

Paklaustas, ką galėtų atsakyti tvirtinantiems apie Rusijos "taikos misiją" Ukrainoje, žurnalistas prakalbo apie pedagogų atsakomybę.

"Arba jie turi pripažinti demokratinės visuomenės taisykles, kurias mes visi tiek metų kūrėme, arba kitas kelias – važiuoti gyventi į Rusiją. Kur čia problema? Su jais diskutuoti net neverta. Bet reikia imtis priemonių, kad mokyklose tos putiniškos propagandos nebūtų. Švietimo sistemos atsakomybė čia ypač svarbi. Mokytojus reikia ruošti ir mokyti, kaip jiems kalbėti su dezinformacijos paveiktais vaikais. Jei su jų tėvais, kurie gyvena paraleliniame pasaulyje, kalbėtis yra beprasmiška, tai su vaikais kalbėtis reikia. Jiems jokiu būdu negalima sakyti: "Važiuok į Rusiją." Bet visų pirma, reikia paruošti mokytojus, kaip kalbėtis su vaikais", – kalbėjo A.Vinokuras.

Anot jo, reikia skubiai surengti specialius mokymus pedagogams.

O jei koks nors mokytojas ignoruotų tuos mokymus, itin svarbius valstybės saugumo kontekste, vadinasi, jis yra nusiteikęs prieš valstybę ir negali dirbti švietimo įstaigoje.

"Šiuo atveju demokratija nėra bedantė. Šiandieninėje situacijoje mes negalime leisti, kad mokytojai nežinotų, kaip elgtis ir kalbėtis su antilietuviškos, antidemokratiškos dezinformacijos paveiktu vaiku", – įsitikinęs A.Vinokuras.