Suspenduota kasdienybė

Renginiai, susitikimai, paskaitos, kelionės – regis, vos vakar tai buvo verslininko, mados apžvalgininko bei edukacinio projekto „Suprasti madą“ įkūrėjo Arnoldo Remeikos neatsiejama kasdienybės dalis.

Šiuo metu Vilniuje gyvenantis klaipėdietis pripažįsta – gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, visi darbai vyksta nuotoliniu būdu.

„Pagrindinė mano veikla yra tokia, kokia šiuo metu suspenduota – tiek didžiulis balandžio viduryje suplanuotas Mados verslo instituto renginys, tiek kiti renginiai atšaukti, kitų svarbių mokymų likimas kol kas nežinioje, – pasakojo pašnekovas. – Tačiau kol kas džiugina ir drąsina tai, kad žmonės ne prašo grąžinti pinigus, o rašo, kad tikisi, jog renginiai įvyks ir jų labai laukia.“

Kaip tik šią savaitę turėjo išeiti ir nauja lietuviško prekės ženklo, su kuriuo bendradarbiauja Arnoldas, paltų kolekcija.

„Paltus pagaminti spėjome, bet, deja, parduotuvės uždarytos. Vienintelė viltis, kad žmonės vis dėlto parodys savo lojalumą ne tik maisto prekių parduotuvėms, bet ir pagal galimybes kitiems verslams, kurie persikėlė į internetinę erdvę“, – vylėsi klaipėdietis.

Kas gi mėgsta valgyti tuos grikius ar konservus? Kada mes tas kruopas valgėme?

Įkvėpti pilnais plaučiais

Anot jo, sunkusis metas neišvengiamai pasibaigs, o kaip rodo istorija, po išbandymų, sukrėtimų žmonės kaip tik trokšta gyvenimo džiaugsmo įkvėpti pilnais plaučiais.

„Ypač tai pastebima madoje. Prisiminkime kad ir po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m. pristatytą, iki šiol legendine, ikoniška laikomą Christiano Dioro kolekciją „New Look“, kuri tapo tarsi atsaku į tai, kad Europa nebenorėjo toliau gyventi pesimistinėmis nuotaikomis. Tuo metu moterims reikėjo kažkokio didelio sukrėtimo, „restarto“. Ir jos labai palankiai sureagavo į tokį mados pasiūlymą“, – priminė mados apžvalgininkas.

Ir nors šiandienos situacija gerokai suvaržė įprastą gyvenimą, anot Arnoldo, globaliąja prasme visa tai – tik smulkmenos.

Pusiausvyra: A.Remeika neabejoja, jog po sunkaus meto žmonės dar labiau trokš įkvėpti gyvenimo džiaugsmo. (Akvilės Jovaišienės nuotr.)

„Galbūt daugiau žmonių, kaip ir aš, karantino metą išnaudos tam, kam niekada neužtekdavo laiko. Atsidėsiu sąskaitų tvarkymui, sutarčių ruošimui, kitiems daug kruopštumo reikalaujantiems darbams. Užsiimsiu ateinančio sezono planavimu. Štai visą šį rytą susirašinėjau su gėlių salono konsultante – iš jos pernai per mano gimtadienį buvo pirkta dovana – alyvmedis, kurį dabar noriu persodinti, mat iki šiol tam neatsirado laiko. Gavau instrukcijas, kaip tai reikia padaryti, kokių žemių nupirkti ir pan.“, – karantino realijomis dalijosi pašnekovas.

Menas prisitaikyti

Arnoldo manymu, šiandien ypač nereikėtų pasiduoti pesimistinėms nuotaikoms. Šia prasme jį žavi italų nusiteikimas bei gebėjimas net ir sudėtingą situaciją praskaidrinti paprastais gyvenimo džiaugsmais.

„Vieni italai interviu televizijai sakė, kad italams prisipirkti produktų atsargų ir valgyti nešviežią maistą yra nesuvokiama. Todėl žmonės kasdien kruopščiai apsirengę, su kaukėmis eina į parduotuves, kad turėtų šviežios mėsos, duonos, sūrio, pieno ir pan. Na, iš tiesų, kas gi mėgsta valgyti tuos grikius ar konservus? Kada mes tas kruopas valgėme?“ – su šypsena retoriškai klausė pašnekovas.

Nors ir visai kitokiu formatu, gyvenimas tęsiasi, sako Arnoldas.

„Turint galvoje, kaip šiuolaikinis žmogus sugebėjo prisitaikyti prie visko, kas pastaraisiais metais įvyko su technologijomis, internetu, kitais išradimais, manau, mes tikrai sugebėsime prisitaikyti ir prie šiandienos aplinkybių, – neabejoja klaipėdietis. – Teko skaityti mokslininkų prognozes, jog artimiausius 20 metų žmonija patirs tokį progresą, kokį patyrė per pastaruosius 200 tūkst. metų. Neįsivaizduoju, kas tai bus, bet mes turėsime išmokti prisitaikyti prie aplinkybių, nebūti tokie konservatyvūs, baikštūs kaip mūsų seneliai ar net tėvai, kurie prie pokyčių adaptuojasi sunkiau.“

Karantino paveikslas

Džiazo atlikėja, kvarteto „Cappella'A“ vokalistė Kristina Jatautaitė – viena tų, kuriai dėl karantino teko išeiti priverstinių ir neterminuotų atostogų.

„Mano atveju neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu ir nežinia, kaip bus toliau, – dalijosi pašnekovė. – Turėjome suplanuotą koncertinę išvyką į Dubliną, buvo numatyta ir tolimesnių kelionių, renginių – viskas atšaukta arba perkelta be jokių garantijų.“

Nors šiuo metu gyvena tarsi atostogų ritmu, gali skirti daug laiko šeimai, o ir namie visada yra ką veikti, anot Kristinos, situacija kelia nemažai nerimo.

„Manęs buitis nebaido, bet šį laiką galėčiau išnaudoti savęs tobulinimui, o dabar tam nėra jokių šansų, – atviravo dviejų atžalų mama. – Nerimą kelia ir tai, kaip visi renginiai įsivažiuos vėliau, nes krizės išvengti veikiausiai nebeįmanoma. Neaišku, kada žmonės atsigaus. Tad gal šis sezonas jau ir baigtas?“

Įkvėpimai: D.Kirkutienės mintis praskaidrina tapyba, o K.Jatautaitės kasdienyę karantino metas užpildo mielomis akimirkomis su šeima. (Dalios Kirkutienės asmeninio archyvo ir Andriaus Pelakausko nuotr.)

Anot Kristinos, kai gali dirbti pagal savo specialybę, kai darai, ką išmanai ir mėgsti, tai yra šventė, vis dėlto šiandienos realijos atlikėją verčia nelinksmai juokauti, jog galbūt jau verta pagalvoti apie žemiškesnę profesiją.

„Šiandien išties yra šiokia tokia krizė, tačiau tikrai nenoriu verkšlenti. Galiu praleisti daugiau laiko su vaikais, užsiimti kažkokiais mielais darbeliais – štai išsiuvinėsiu kryželiu kokį karantino paveikslą“, – optimizmo nepraranda atlikėja.

Kiekvienam savi receptai

Tapytoja Dalia Kirkutienė į šių dienų aktualijas taip pat stengiasi žvelgti filosofiškai.

„Ir ramu, ir neramu – bet stengiuosi nepanikuoti. Nes o ką mes šioje situacijoje galime pakeisti? Jeigu galime išsisaugoti – išsisaugosime, jei tai pasaulinė, visuotinė katarstrofa – tada tik į dangų žiūrėsime. O nusiraminti vis tiek reikia. Ir daryti tai, kas esamomis aplinkybėmis gali suteikti malonumą. Tvarkyti namus, bendrauti telefonu, skaityti knygas – kiekvienam kitas receptas“, – kalbėjo pašnekovė.

D.Kirkutienės receptas – tapyba, kuriai kol kas nestinga įkvėpimo. Tiesa, menininkei teko nutraukti pamokas savo dailės studijoje.

Įkvėpimai: D.Kirkutienės mintis praskaidrina tapyba, o K.Jatautaitės kasdienyę karantino metas užpildo mielomis akimirkomis su šeima. (Dalios Kirkutienės asmeninio archyvo ir Andriaus Pelakausko nuotr.)

Pašnekovė pripažino – nors jos gyvenimas radikaliai nepasikeitė, kita vertus, krizės akivaizdoje tapytojos darbai nebus pirmo būtinumo.

„Kai kažkokia grėsmė ateina sveikatai, apie paveikslus žmonės turbūt jau paskutinėje vietoje galvoja. Bet vis tiek dirbu. Tiesiog savo malonumui, – šyptelėjo pašnekovė. – Niekada neturėjau problemos, ką veikti. Visada randu, ką pasižiūrėti, ką paskaityti, ko paklausyti, apie ką pagalvoti, ką susitvarkyti, kur pasivaikščioti – kad ir savo kieme, pasidžiaugti, kaip gamta keičiasi, paukščiukai čiulba.“

Su kuo – į kalnus

Kaip sako Dalia, nereikia laukti blogiausio scenarijaus, tačiau ir pačiam nederėtų lįsti liūtui į nasrus.

„Nereikia lakstyti po gatves ir vaizduoti, kad nieko nebijai. Tvarkos būtina laikytis. Gal ir lengvai prasirgsime. Bet ne visi. Juk niekas nenori tų baisių komplikacijų, kada jau reikia kvėpavimo aparato. Ar tų padarinių, kurie net ir pasveikus lieka“, – svarstė pašnekovė.

Nepaisant sunkumų, šiandienos situacijoje menininkė įžvelgia ir pozityvių dalykų.

„Matome, kad žmonės sugeba ir persiorganizuoti, ir rūpinasi, kaip padėti vieni kitiems. Žinoma, yra ir tokių, kurie tik šūkauja, kad viskas negerai – mane uždarė ar kad kažko negaliu nusipirkti, oro uoste tikrino ir per ilgai laikė. Ir visur valdžia kalta. Tokie žmonės mane labai stebina. Tad ši situacija į daugelį dalykų mums taip pat leis pažvelgti kiek kitaip, leis pasitikrinti, su kuo tu gali eiti į kalnus, o su kuo jau ir nelabai norėsi“, – kalbėjo pašnekovė.

Laikytis išvien

Ne vieną projektą ir susitikimus su publika bei Klaipėdos universiteto studentais sustabdžiusį karantino metą aktorė Virginija Kochanskytė siekia išnaudoti kuo produktyviau.

„Stengiuosi nepasiduoti panikai, nes tai tik paralyžiuoja. Manau, šiuo metu visiems svarbu suplanuoti darbą produktyviai ir savarankiškai. Ir man dabar kaip tik puikus metas pasiplanuoti būsimus darbus, ruoštis naujai programai. Daugiau laiko atsirado pabūti ir gamtoje – miškas, pajūris suteikia galimybę tuo mėgautis saugiai. Ir ne tik tai. Bėgome lėkėme, niekam neturėjome laiko, tad dabar galime save įvairiai praturtinti. Internetas siūlo virtualiai ir muziejuose apsilankyti, ir operų klausytis, ir teatrų spektaklius žiūrėti, – vardijo pašnekovė. – Žinoma, svarbu ne tik aktyviai persijungti į darbus – manau, tam tikrai daliai žmonių šis metas bus ir puiki proga išsimiegoti, pailsėti ir tokiu būdu sustiprinti imuninę sistemą.“

Pokyčiai: V.Kochanskytė viliasi, jog pandemija daugelį privers perkainoti vertybes. (Virginijos Kochanskytės asmeninio archyvo nuotr.)

Šiuo metu sėsliau gyvenanti menininkė pasirūpino, jog šalia būtų ir garbaus amžiaus mama.

„Tokiu metu geriau būti kartu, daugiau vienas su kitu kalbėtis, nei žiūrėti žinias ir kaip kokiose varžybose sekti statistiką, ar jau pasivijome Latviją. O televizijoje būtų prasmingiau paieškoti kokių gražių filmų ar įdomių laidų“, – šyptelėjo pašnekovė.

Savotiškai suprasta laisvė

V.Kochanskytė viliasi, jog daugelio gyvenimą sukausčiusi pandemija privers išmokti naujas pamokas ir perkainoti vertybes, padės visuomenei sveikti nuo egoizmo bei paskatins atsisukti veidu į kitą žmogų.

„Pasaulis pasidarė labai atviras, tad turbūt verta pagalvoti apie tą savotiškai suprastą ir deklaruojamą laisvę – svarbiausia laisvas aš ir elgiuosi taip, kaip noriu. Nesvarbu, kad kitas dėl to gali nukentėti. Galbūt vienų abejingumas, atsakomybės stoka prieš kitus ir sukūrė dabartinę situaciją?“ – svarstė pašnekovė.

„Ateina sunkus metas. Yra žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos. Gal vertėtų pagalvoti, ar gali kuo tam žmogui, kuris yra šalia tavęs ir Vyriausybė jo gali nepasiekti, padėti. Dalyvaujant UNICEF misijose mane visada žavėdavo skurdžiose šalyse patiriamas begalinis gerumas, nes ten labai daug bendruomeniškumo, rūpesčio vienas kitu. Viliuosi, jog šis ekstremalus metas ir mus šito išmokys“, – prisipažino V.Kochanskytė.