Mokslinių studijų kalvė

Iš mokslinių suvestinių žinoma, kad nuo pokario Kuršių mariose atlikta daugybė įvairiausių tyrimų. 1948–1956 metais atlikti pirmieji išsamūs plačiai aprėpiantys Kuršių marių vandenų ir dugno nuosėdų tyrimai.

Pokario metais trūko maisto, todėl daugiausiai dėmesio skirta verslinės žūklės tyrimams. Taip pat vertinta pakrančių ir vandens augalijos, dugno bestuburiai, nėgių ir žuvų įvairovė, jų mityba ir galimos apsaugos priemonės.
Pagal pirmuosius tyrimus 1958 metais rusų kalba buvo išleista knyga „Kuršių marios“. Straipsnių santraukos buvo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba. Mokslininkų grupei už tyrimus ir knygą buvo suteikta Valstybės premija.

Kuršių marių tyrimai vykdyti nuolat, beveik nebūdavo vasaros, kad stotyje negyventų mokslininkai, atvykę iš Vilniaus ir Kauno mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų.
Buvo atliekama daug dėl pramonės veiklos atsirandančių pokyčių tyrimų. Pastačius Kauno hidroakumuliacinę elektrinę, stebėti vandens kokybės pokyčiai visame Nemune iki žemupio. Dideliu teršėju tapo Sovetsko (Tilžės) popieriaus fabrikas, kuris į Nemuną leisdavo gamyboje naudotus vandenis.

Nuo 1950 m. buvo pradėtas plėsti ir gilinti Klaipėdos uostas. Sūraus vandens prietaka šiaurinėje Kuršių marių dalyje gausiau padidėjo jau nuo 1973 m. Vykdyti tęstiniai Kuršių marių Lietuvai priklausiusios dalies vandenų ir žuvų tyrimai.

Atskiri išsamūs tyrimai atlikti po 1981 m. tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos Klaipėdos uosto vartuose, statant 1986 metais atidarytą Klaipėdos–Mukrano (Zasnico) perkėlą. Tuo metu dėl Kuršių marių tyrimų apgintos net penkios disertacijos.

Pagrindinėse gyvenvietėse aplink Kuršių marias buvo įrengtas vandens ir oro stebėsenos stočių tinklas. 1975-aisiais Nemuno žemupio žuvims tirti pastatyta tais laikais erdvi Rusnės ichtiologinė laboratorija, kuri veikė iki 1993 metų. 1959 metais Ventėje žuvininkystės tyrimų stotis pervadinta į Lietuvos zoologijos ir parazitologijos instituto Gėlųjų vandenų laboratorijos padalinį. Ilgamečius skyriaus vadovas buvo Juozas Maniukas.

Po 1980 metų institutas pervadintas į Ekologijos institutą. Naujai įsteigtos Jūros ekologijos laboratorijos vadovais buvo Algis Gerulaitis ir Rimantas Repečka, o nuo 2010 metų – Linas Ložys.

Hidrobiologinė stotis atnaujinta parengus projektą „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas“ – „Hidrobiologinių tyrimų laboratorijos pritaikymas studijų reikmėms“. Atnaujinus patalpas prasidėjo naujas hidrobiologinės stoties mokslinio gyvenimo tarpsnis.

Manau, kad atnaujintą Hidrobiologinę stotį būtina pažymėti atminimo lenta. Greta istorinių vaizdų pateikti žinias apie krašto istoriją ir kultūrinį gyvenimą, supažindinti su Kuršių marių gamta, ūkiu ir žuvų tyrimais.