P.Jurgutį ginantis advokatas Raimondas Kivylius įžvelgė kaltinamojoje išvadoje klaidų ir prašė kaltinimo dokumentą grąžinti prokurorams. Teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad šiame dokumente esminių klaidų nebūta.

Vakar teisme perskaityta, kuo kaltinamas bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" vadovas.

P.Jurgutis teismo salėje atrodė paniuręs. Žinomas klaipėdietis kaltės nepripažino ir pareiškė kalbėsiąs tik tada, kai bus išklausyti visi liudytojai.

2009 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismas nutarė areštuoti "Klaipėdos hidrotechnikos" sąskaitas, leisdamas jose esančius pinigus naudoti tik darbuotojų atlyginimams, valstybės nustatytiems mokesčiams apmokėti, kai kuriems mokėjimams atlikti.

Būdamas įmonės generalinis direktorius, o kartu ir materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą, kaltinamasis bendrovės pinigus naudojo kitoms reikmėms.

Paėmęs mažadaug 1 mln. 31 tūkst. litų ūkio reikmėms, jis pasirašė ir paskolos sutartį, pagal kurią gavo per 1 mln. 289 tūkst. litų, bei vykdė teismo apribotus atsiskaitymus.

P.Jurgutis kaltinamas neteisėtai perleidęs areštuotus daugiau nei 1 mln. 440 tūkst. litų kitiems asmenims.

Tuo metu, kai bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" buvo skolinga valstybei daugiau nei 5 mln. litų bei turėjo 1 mln. 233 tūkst. litų įsiskolinimą Valstybiniam socialiniam draudimui, P.Jurgutis žinojo apie gresiantį bankrotą. Tačiau įmonės vardu Zarasų ir Ignalinos rajonuose jis nupirko keturis žemės sklypus už kur kas didesnę nei vidutinė rinkos kaina.

Už juos sumokėta 1 mln. 905 tūkst. litų, nors vidutinė visų šių sklypų vertė buvo per 83 tūkst. litų. Nupirkdamas žemės, nors toks pirkinys su įmonės veikla nesusijęs, ir sumokėjęs už jį daug didesnę kainą, P.Jurgutis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausantį turtą.

Vakar teisme liudijo bendrovės darbuotojai.