Pirmasis susitikimas su ekspertizę atliksiančiais specialistais buvo paskirtas sausio 10 dieną, tačiau į jį jurbarkietės skriaudėjas neatvyko. Kaip aiškino vaikino advokatas Osvaldas Martinkus – dėl techninių priežasčių, nes jo ginamojo esą nepasiekė sekretorės siųstas pranešimas.

„Sekretorė siuntė ir man, ir jam. Galvojau, kad jis gavo – nepatikrinau, nes buvau naujametinėse atostogose, pranešimo nepadubliavau – įvyko techninis dalykas“, – aiškino O. Martinkus.

Paskyrus antrąją datą – sausio 20-ąją, susitikimas taip pat neįvyko. Šįkart dėl to, kad susirgo ekspertė. „Dabar laukiame pranešimo“, – kalbėjo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.

„Tam, kad ekspertas pateiktų išvadas, gali reikėti bent trijų susitikimų. Gali būti, kad išvadą turėsime tik vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, jei viskas vyks pagal planą. O jei susitikimai neįvyks dėl kokių nors trukdžių ar pandeminės situacijos, data gali būti nukelta“, – detalizavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Tam, kad ekspertas pateiktų išvadas, gali reikėti bent trijų susitikimų.

Suabejojo nuoširdumu

Primename, kad teismas, iš naujo atvertęs 2019 metų pavasarį kaimo turizmo sodyboje žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės bylą, jos skriaudėjui paskyrė psichiatrijos-psichologijos ekspertizę – prokuratūra suabejojo, ar nuteistas jurbarkiškis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.

Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nėra paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.

J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.

„Apeliaciniuose skunduose aš bei nukentėjusieji įrodinėjame ir tai, kad teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokių faktų, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra. Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus. Tai susiję ir su žalos atlyginimu. Ir todėl sakome: „Naikinkime šitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę“, o jos nebuvimas visų kitų aplinkybių kontekste, įrodytų, kad paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nėra teisingas, tada reikėtų naikinti ir jį“, – detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai.

Pasak A. Stanislovaičio, dar ikiteisminio tyrimo metu, tris mėnesius jurbarkietės skriaudėjas tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tris mėnesius tylėjo, nes po lemtingo įvykio jis neatsiminė incidento aplinkybių.

„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – paaiškino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Iki Klaipėdos apygardos teismui šią bylą atverčiant iš naujo, jurbarkietės skriaudėjas buvo apklaustas daug kartų. O dabartiniame nagrinėjime, A. Stanislovaičio teigimu, nėra gautas nei nuteistojo gynėjo, nei paties nuteistojo prašymas duoti parodymus.

„Ir šis – ekspertinio tyrimo klausimas yra susijęs su jo (nuteisto vaikino – aut. past.) dabartine pozicija. Jei jo pozicija yra pasikeitusi, ir jis pripažintų, kad aplinkybes nutylėjo ne dėl atminties spragų, o dėl kitų aplinkybių – nenoro pasakyti, gėdos – motyvų gali būti visokių, tai nereikėtų ekspertinio tyrimo. Bet jie (advokatas ir nuteistasis – aut past.) nepareiškė noro teikti paaiškinimų, duoti parodymų“, – spalį kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Jei pageidaus, duos parodymus

„Supraskite, žmogus dabar yra tokioje situacijoje, kad nuo jo niekas nepriklauso. Pirmosios instancijos teismui ir prokurorui parodymų pakako, o, kaip matome, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kilo neaiškumų. Jei tik pageidaus, be abejo, kad mano ginamasis duos parodymus. Jis niekada nevengė jų duoti ir yra pasiryžęs juos duoti. Mes gi žinome, kad tokia Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo dėl visuomenės reakcijos. Galbūt gerai, kai teismai reaguoja į visuomenės reakciją, bet, aišku, tai turi būti daroma tam tikruose rėmuose“, – sausio 24-ąją portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė O. Martinkus.

Jurbarkietės skriaudėjo advokatas užsiminė, kad su nukentėjusiųjų puse šiuo metu yra bendradarbiaujama.