Kaip pranešė teismas, 50-metis klaipėdietis teismo prašė jam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas prašymo netenkino, atsižvelgęs į nuteistojo pavojingumą visuomenei.

M. Marijošius už įvairius nusikaltimus ne kartą teistas, bausmę vyras atlieka dar nuo 2002 metų.

2006 metais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. Marijošius buvo nuteistas už penkių žmonių nužudymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, nusikaltimus, susijusius su dviejų automobilių stovėjimo aikštelių ir laivo „Meridianas“ sprogdinimais Klaipėdoje.

Nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad M. Marijošius buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo daromų nusikaltimų dalyvis, veikdamas kaip šio susivienijimo narys, klaipėdietis įvykdė 15 nusikaltimų, nužudė tris žmones, dar vieną žmogų nužudė kartu su kitais susivienijimo nariais, taip pat betarpiškai atlikdamas smurtinius veiksmus, dalyvavo dar kito žmogaus nužudyme, atlikdamas antraeilį vaidmenį.  

Šiaulių apygardos teismas šiemet rugsėjį gavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės M. Marijošiui pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vidutinė rizika

Šiame teikime nurodyta, kad M. Marijošiui rugsėjo 6 dieną buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta vidutinė rizika.

Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja), nuolatinės gyvenimo vietos neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai, silpni ryšiai su artimaisiais, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas.

Apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbą, lėšų paskirstymo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti kriminogeninius veiksnius ir pastangos juos valdyti, ateities planų turėjimas bei tikslų siekimas, teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą bei asmeninės atsakomybės suvokimas.

Dokumente pažymima, kad M. Marijošius vengia kalbėti apie savo indėlį į nusikalstamas veikas, kaltina jauną amžių, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą. Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pačiu metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms, koncentruojasi į tai, ką darė kiti gaujos nariai.

Dokumente nurodoma, kad M. Marijošius vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja.

Per bausmės atlikimą nuteistasis drausmine tvarka M. Marijošius buvo baustas vieną kartą – 2004 metų rudenį jam buvo skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą.

Teikime pabrėžiama, kad per visą atliktos bausmės laiką nuteistasis skatintas tris kartus – už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.

Dokumente konstatuojama, kad M. Marijošius yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, bausmę atlieka paprastoje grupėje.

Tebėra pavojingas

Teikimą atmetęs teismas pabrėžė, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus – būtina atsižvelgti ir į kitas klausimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

„Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti“, – pabrėžė Šiaulių apygardos teismo teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis ir Vidmantas Mylė.

Teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Kaip pažymėjo teismas, M. Marijošius pirmą kartą buvo nuteistas būdamas nepilnametis, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis, yra pripažintas pavojingu recidyvistu – tai rodo, kad nuteistasis yra pavojingumas visuomenei.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų“, – rašoma nutartyje.

Ji dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Sigito Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S. Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų rūbus ir išvaizdą, pavyzdžiui – augintų ūsus, taip pat buvo naudojamasi suklastotais asmens dokumentais.

Bylos duomenimis, kai kuriuose jų nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio tulpinių gaujos nariai. Manoma, kad S. Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos buvo žiauriai kankinamos. Pats S. Gaidjurgis buvo pripažintas kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių ir taip pat įkalintas iki gyvos galvos.

Žmogžudystės buvo įvykdytos įvairiose Lietuvos vietose – Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai.