Antradienį, sausio 10-ąją, turėjęs įvykti baigiamųjų kalbų posėdis buvo nukeltas. „Gavome advokatų prašymus atidėti posėdį dėl ligos“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.

Jos teigimu, susirgo abu advokatai: nukentėjusiųjų – Simona Pukienė, atstovaujanti jiems kartu su Mindaugu Vasiliausku, ir nuteistojo – Osvaldas Martinkus.

Penktadienį paaiškėjo, kad baigiamųjų kalbų posėdis turėtų įvykti vasario 1-ąją. Po jo bus nuspręsta, kada teismas paskelbs procesinį sprendimą byloje.

Nebenori siųsti už grotų

Praėjusių metų gruodžio 21-ąją Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis. Jurbarkietės skriaudėjo advokatas O. Martinkus tada portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.

„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.

Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu.

Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip. „Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“

Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.

Prokuroras siekia įkalinimo

„Prokuroras nėra  to susitarimo (tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų – aut. past.) dalis ir šalis. Jis tame susitarime nedalyvauja, o vadovaujasi įstatymu. Susitarimu faktinių aplinkybių jis nenustatinėja. Aš savo apeliacinio skundo laikausi – mano reikalavimas teismui, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.

Paklaustas, jei nutiktų taip, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitarimas šioje byloje vis dėlto turėtų įtaką, t. y. jurbarkietės skriaudėjui nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar tai nebūtų stimulas kitiems nepilnamečiams panašiai nusikalsti tikintis nepatekti už grotų? A. Stanislovaitis išdėstė savo poziciją.

„Ką reiškia teisingumas? Ar tai reiškia, kad bet kokį – baisų, sunkų, įžūlų, nepaaiškinamą protu, be motyvų, kuriuose būtų matyti netinkamas, provokuojantis nukentėjusiojo elgesys nusikaltimą padaręs nepilnametis gali tikėtis, kad jis tikrai nepateks į laisvės atėmimo vietą? Aš manau, kad čia ir kybo teisingumo klausimas. Vis dėlto, veikos pobūdis – pavojingumas, jos padarymo motyvai, kitos aplinkybės, yra rimtos ir turi būti jautriai vertinamos. Vien tai, kad auka randa kontaktą, susitaiko ar gauna materialinę satisfakciją, viena ši aplinkybė neturėtų nulemti teisingumo principo, nes aplinkybių byloje yra daug“, – kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.

Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.