Paveldėdamos Igorio turėtą turtą, jos paveldėtų ir teismo priteistas šimtatūkstantines skolas, kurias privalėtų išmokėti avarijoje nukentėjusiųjų artimiesiems.

Tokių pinigų klaipėdietės teigė neturinčios.

Igorio turėtą turtą po jo mirties perėmė valstybė ir visa tai artimiausiu metu perduos po avarijos našlaite likusiai mergaitei.

Liudmilai butas, kurį ji gavo dirbdama "Kartono kombinate" 1973-aisiais ir gyveno daugiau nei 45 metus, nebepriklauso, tad moteris turės iš jo išeiti.

"Prieš dvi savaites pas mane buvo atvažiavusi kažkokia atstovė iš Vilniaus. Ir man apie tai pranešė. Aš prastai suprantu lietuviškai. Man pasakė: jei noriu, galiu bylinėtis. Kur aš bylinėsiuosi, juk beveik nevaikštau, tik iki parduotuvės ir poliklinikos. Nežinau, nei kur eiti, nei ką daryti. Po tos tragedijos gyvenu kaip ant adatų, niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o teko toks smūgis, kurio pakelti nebeįmanoma", – guodėsi į nepavydėtiną situaciją dėl ne savo kaltės patekusi moteris.

Niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o toks smūgis teko, kurio pakelti nebeįmanoma.

Liudmila liko visiškai viena, jos vyras mirė prieš 18 metų, vyresnysis sūnus nuskendo būdamas 21-erių, pernai mirė ir jos viltis – jaunėlis Igoris, dėl kurio dabar ji bus priversta išsikelti iš namų.

"Dieną pragyvenu ir su siaubu laukiu, kas bus toliau. Tas įvykis sugriovė viską – ir nukentėjusiems, ir man", – neslėpė klaipėdietė, kuriai teks ieškoti, kur prisiglausti.

Likimu susirūpino kaimynė

Liudmila savo likimo naštą nešė tyliai, beveik su niekuo nebendravo ir visai atsitiktinai apie tai prasitarė ilgą laiką kaimynystėje gyvenusiai Ingai (vardas pakeistas – A.D.).

"Atsitiktinai sutikau Liudmilą parduotuvėje. Girdėjau, kad mirė jos sūnus. Priėjau, užkalbinau, tada ji man ir atsivėrė. Pradėjo verkti. Pažadėjau ją aplankyti. Atėjau ir sužinojau visas smulkmenas. Situacija labai sudėtinga. Gaila moters, kuo ji kalta dėl tos avarijos? Nekalbu apie nukentėjusiųjų kančias, jų netektis suprantama, bet Igorio motina juk šiuo atveju nekalta. Kalbu ne apie tragediją, o apie močiutę, kuriai greitai nebus kur gyventi. Mes neturime teisės nieko teisti, bet dabar privalome padėti", – kalbėjo Inga.

Inga ryžosi pabandyti rasti, kur išsikelti Liudmilai.

Moteris esą tikisi nuomotis kambarį, bet jos pajamos vos keli šimtai eurų per mėnesį, todėl tai padaryti bus sudėtinga.

"Liudmila nusiteikusi nevalgyti, mano, kad tada tų pinigų galbūt pakaks buto nuomai. Jos emocinė būklė siaubinga. Į senelių globos namus irgi ne taip lengva patekti, nors ji ir labai ligota, jai pripažintas neįgalumas. O dabar vienintelis kelias – į gatvę", – apgailestavo Inga.

Liudmilos likimu susirūpinęs ir dar vienas klaipėdietis retoriškai klausė, ar mieste atsiras dar viena benamė?

"Ši inteligentiška, švari senutė atsidurs gatvėje, nes tokia įstatymo raidė. Tokius įvykius būtina viešinti. Kai tik apie tai paskelbiau socialiniuose tinkluose, tuoj atsiliepė du žmonės, kurie pasirengę tą nelaimingą moterį priimti. Ir, esu tikras, dauguma tokių benamių gatvėje atsidūrė tikrai ne savo valia, o dėl panašių aplinkybių", – kalbėjo pilietiškas klaipėdietis.

Beje, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Seimas pataisė Transporto priemonių privalomojo civilinio draudimo įstatymo 11 straipsnį.

Po šios datos, jei būtų padaryta tokia žala eismo įvykyje, visas išlaidas dengtų draudimo bendrovė, o ne kaltininkai.