Klaipėdos universiteto socialinių mokslų studentai skundžiasi, jog uostamiestyje darosi sunku kokybiškai atlikti studijų praktiką. To pagrindine priežastimi įvardijama didelė konkurencija socialinių mokslų studijų srityje, mat šios pakraipos studijos šiuo metu yra populiariausios.

Vadybininkų, ekonomistų, viešojo sektoriaus administratorių bei kitų, socialiniu mokslo pagrindu parengtų profesijų atstovų jau senokai negalima vadinti patraukliais šiandieninėje Lietuvos darbo rinkoje. Nenuostabu, jog net ir praktikantų vietos šiuose sektoriuose yra suskaičiuotos. Ne išimtis ir uostamiestis. Klaipėdos universitete socialinius mokslus studijuojantys studentai susiduria su vis didesnėmis problemomis susirasti ir kokybiškai atlikti studijų praktiką.

Tačiau Klaipėdos studentų sąjungos prezidentės Aurimos Švedaitės teigimu, problema šioje srityje gali slypėti ne tik didelėje konkurencijoje, bet ir pačių praktikos vadovų abejingume.

„Bėda yra ir ta, jog praktikos vadovai, priimdami studentus į praktiką nėra labai suinteresuoti „užsiauginti“ naują darbuotoją. Todėl dažnai studentui, net susiradusiam praktikos vietą, joje nėra numatomi darbai, kuriuos jis įmonėje galėtų atlikti. Vyksta tiesiog laiko švaistymas, tam, kad studentas, kuo greičiau atbūtų praktikos laiką“.

Pasak A. Švedaitės, Klaipėdos studentų sąjunga neseniai atliko apklausą Klaipėdos universitete, kurios metu studentai galėjo įvardinti studijų praktikos trūkumus, privalumus ir pateikti savo pasiūlymus dėl problemų šioje srityje sprendimo. Apklausų rezultatai parodė, kad praktikos vadovai šiandien dažnai yra linkę patys paprašyti iš anksto užpildyti praktikos dokumentus.

„Dabar anksčiau laiko už atliktą praktiką pasirašyti dokumentus jau siūlo net patys įmonių vadovai. Tad dabartinėje situacijoje norintiems lengvai praktikoje „praslysti“ studentams dažnu atveju net nereikėtų to prašyti. Realu, kad pasiūlymą jiems pateiktų patys praktikos vadovai. Tačiau šiandien tai būtų padaryti labai keblu, nes yra praktikos dienynai, ataskaitos ir begalė kitų dokumentų, kuriuos reikia užpildyt. Tad tiesiog išgalvoti, ką studentas galėjo veikti visą praktikos mėnesį, būtų sunku“ – teigė KUSS prezidentė.

Paklausta apie kitų Klaipėdos universiteto mokslo krypčių studentus A. Švedaitė teigė, jog jūrinių ar inžinerinių specialybių studentai praktikos atlikimo problemos studijų metu neįžvelgė. Taip pat KUSS prezidentė nemano, kad labai didelę įtaką tokiai situacijai turi miesto ekonominė aplinka, kuri labiau orientuota į jūrinį verslą. Pasak A. Švedaitės, šios problemos sprendimo būdų galėtų būti didesnė informacijos sklaida pačiame universitete ir įvairesnis įmonių, sudariusių su Klaipėdos universitetu sutartis, spektras.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji vadovė Jolanta Braukylienė sutiko, jog socialinių mokslų studentų praktikos srityje problemų yra.

„Neseniai mes su studentais šią temą nagrinėjome konferencijoje. Reikia pripažinti, kad nesusikalbėjimo šioje srityje yra nemažai. Iš vienos pusės galima sakyti, kad ir mokymo įstaigos neatlieka visų reikiamų darbų, kad studentai galėtų efektyviai atlikti praktiką. Tačiau iš kitos pusės ir pačios įmonės neturi gebėjimo ir patirties, kaip suformuoti atėjusiems į praktiką studentams užduotis, kad jo veikla būtų naudinga įmonei“ – teigė J. Braukylienė.

Pasak Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančiosios vadovės, pavyzdį reikėtų imti iš vakarietiškų kompanijų.

„Tarptautinio kapitalo įmonės dažniausiai iš anksto suformuluoja užduotis ir kviečiasi studentus, kurie galėtų jas atlikti. Toks praktikos pobūdis, mano nuomone, yra naudingas abiem pusėm“.

J. Braukylienės teigimu, Klaipėdos pramonininkų asociacija nežada ignoruoti šios problemos ir ketina imtis atitinkamų darbų. Vadovės nuomone, visų pirma reikia sukurti naują ir patrauklią sistemą, kuri šiuo klausimu padėtų tinkamai tarpusavyje susitarti mokymo įstaigoms, studentams ir įmonėms.