Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Be to, ieškovui priteista 6,8 tūkst. išlaidų advokato pagalbai sumokėti.

Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus, kad minėtos gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo santykių, priėmė sprendimą nusižudyti. Taigi, atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų“, – pranešime cituojama bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja Simona Čėsnienė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Medikės artimieji teigė, kad gydymo įstaigos neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai saugių darbo sąlygų ir neteisėtai ją atleidžiant, lėmė savižudybę, dėl ko ieškovai patyrė neturtinės žalos.

Ligoninė nesutiko su ieškovų reikalavimu, nurodydama, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti pažeidimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos darbuotojos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Kaip teigiama pranešime, Respublikinės Šiaulių ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami kaip paneigiantys darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje moteris dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki 2021-ųjų balandžio 30-osios, kai ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą. Tų pačių metų gegužės 8-ąją medikė nusižudė.

Dėl šių įvykių Šiaulių ligoninės veiklą vertino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba. 2021 metų spalį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija medikės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Prokuratūra dėl darbuotojos privedimo prie savižudybės buvo pradėjusį ikiteisminį tyrimą, kurį 2022-ųjų pabaigoje nutraukė nenustačius, kad dėl to būtų kalti kiti asmenys. Artimieji tyrimo nutraukimą praėjusių metų pradžioje apskundė.

Kaip BNS nurodė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, 2023-iųjų sausį aukštesniojo prokuroro nutarimu šis skundas buvo atmestas.

Po mėnesio ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarimą atmesti skundą panaikino, nurodęs atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Juos atlikus, pernai rugpjūtį prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė. Anot R. Stundžienės, šis sprendimas skundžiamas nebuvo.

Po medikės savižudybės atlikus tarnybinį tyrimą, tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė tuometinį vadovą Remigijų Mažeiką.

A. Pečkauskas nesiima vertinti teismo sprendimo

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas nesiima vertinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo nusižudžiusios Šiaulių ligoninės medikės šeimai priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Visgi, jis pripažįsta, jog pastarasis atvejis paskatins skirti didesnį dėmesį medikų psichologinei gerovei ir mikroklimatui darbovietėje.

„Tai labai siejasi su tuo, ką pasirašėme šiandieną – kad darbuotojų psichologinė gerovė darbe, klimatas ir mikroklimatas tikrai yra svarbūs dalykai ir apie tai kalba ne tik politiką formuojančios institucijos, bet ir darbo santykius reguliuojančios institucijos ir neretai tos diskusijos, kaip matome, persikelia šiandien ir į teismo procesus. Tai šiuo atžvilgiu galime įžvelgti kažkokią teigiamą pusę, kad darbuotojų darbo santykių klausimai darbotvarkėje yra gerokai aukščiau“, – žurnalistams sakė A. Pečkauskas, referuodamas į su gydytojų profsąjungomis pirmadienį pasirašytą susitarimą, kuriame numatyti įpareigojimai darbdaviams gydymo įstaigose gerinti psichologinį klimatą.

Visgi nuo platesnio situacijos vertinimo ministras susilaikė.

„Vertinti yra sudėtinga, nes SAM nematė pačių procesinių dokumentų ir nedalyvavo tame teisiniame procese. Šiuo atveju vadovaujamės informacija, kuri matoma viešojoje erdvėje. Situaciją vertinti sunku, nes reikia žinoti, kaip pasisakė teismas, kokiais argumentais ir pati gydymo įstaiga turės spręsti, skųsti sprendimą, ar ne ir kiek pagrįstas yra apylinkės teismo sprendimas“, – kalbėjo A. Pečkauskas.