Apie tai BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl kankinimo pradėjo gruodžio mėnesį, sulaukusi Lietuvoje gyvenančio baltarusio Maksimo Chorošino kreipimosi.

E. Martinonienės teigimu, dar trys asmenys nukentėjusiais buvo pripažinti „dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų“.

Vienas naujai besikreipusysis yra Viačiaslavas Krasulinas, BNS patvirtino Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis, kitas asmuo kol kas nenori viešai įvardinti savo pavardės.

Praėjusią savaitę į teisėsaugą kreipėsi ir Lietuvos pilietybę turinti Marija Matusevič, prašydama pripažinti ją nukentėjusiąja.

Tyrimą atliekanti prokuratūra anksčiau teigė, kad M. Chorošino pateikti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą taikoma universali jurisdikcija, požymių. Tai leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybę, nepaisant nukentėjusiųjų ar įtariamųjų pilietybės, nusikaltimo vietos ir to, ar valstybėje, kurioje padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama įstatymu.

Prie nusikaltimų, kuriems gali būti taikoma universalioji jurisdikcija priskiriamas ir kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.

Baltarusijoje nuo rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukusi buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja ragina kitas Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir pradėti tyrimus dėl kankinimų.