- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemija tapo terpe bujoti korupcijai sveikatos apsaugos srityje. Visoje Europoje atliktas organizacijos „Transparency International“ tyrimas rodo , kad kas trečias pasinaudojo savo ryšiais, kad gautų paslaugas per pandemiją. Lietuvoje beveik kas penktas davė kyšį medikams ir šis rodiklis vienas prasčiausių Europoje.
Laidai „Info diena“ situaciją komentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Tikrai Lietuvos sveikatos sektorius išsiskiria tarp tų viešųjų paslaugų kaip viena iš korumpuočiausių sričių. Beje, reikia pastebėti, kad ne tik smulkioji korupcija, kai pacientai papirkinėja gydytojus, bet taip pat ir stambioji korupcija yra labai paplitusi. Tai atskleidė ir dabar vykstantis tyrimas dėl įrangos pirkimo įstaigose. Reikia pastebėti, kad situacija yra gerėjanti. Bet, aišku, norėtųsi, kad situacija taisytųsi greičiau“.
„Pirmiausia tai yra mentaliteto dalykai. Turime keisti mentalitetą – ne tik sveikatos priežiūros darbuotojų, bet, aišku, ir gyventojų, kad gyventojai nebūtų motyvuoti pirkti papildomai sveikatos priežiūros paslaugų. Jau tada geriau tie mokėjimai būtų oficialūs, o ne į kišenę sveikatos priežiūros darbuotojui“, – sakė J. Sejonienė.
Kaip atskleidė tyrimas, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Štai, pavyzdžiui, estai beveik apskritai neduoda kyšių: tik du procentai prisipažino tą padarę.
Kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu. Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino.
„Manau, kad sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas yra labai svarbus. Jeigu palygintume atlyginimus Estijoje ir Lietuvoje, tai jie skiriasi. Estijoje yra gerokai didesni sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimai. Aš manau, kad didėjantys atlyginimai, nors tas didėjimas nėra toks, kokio tikisi sveikatos priežiūros darbuotojai, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl mažėja smulkioji korupcija“, – aiškino Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.
„Reikalinga ir visuomenės edukacija, kad sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos, visiems vienu metu prieinamos, pas tą specialistą, pas kokį nori, tuo metu, kai nori pacientas. Visame pasaulyje, deja, kvalifikuotų specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų tenka palaukti, kaip ir Lietuvoje. Tie neoficialūs pirkimai, kyšiai rodo, kad gyventojai gali mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai man atrodo, kad išskaidrinimas tų mokėjimų duotų skaidrumo, o ne didesnę nelygybę“, – teigė J. Sejonienė.
Apklausos duomenimis, pandemija labai pablogino situaciją. Tik kas ketvirtas Lietuvoje mano, kad COVID-19 pandemija Lietuvoje yra valdoma skaidriai. Tai reiškia, kad 75 procentai žmonių nemano, kad pandemija Lietuvoje yra valdoma neskaidriai.
„Aš manau, kad tikrai buvo padaryta klaidų, kai buvo apribotos sveikatos priežiūros paslaugos pirmojo karantino metu. Manau, kad tikrai nereikėjo jų riboti. Ta pertrauka ilgam laikui sutrikdė sveikatos priežiūros paslaugų gavimą pacientams. Ar pats pandemijos valdymas, paslaugų organizavimas yra neskaidrus? Jokiu būdu ne. Ar tuomet mes sakome, kad kitos ligos yra prioritetinės prieš COVID-19, reikėjo negydyti COVID-19 pacientų? Paslaugos teikiamos tam, kam tuo metu labiausiai reikia. O kad triko kitų paslaugų tiekimas tuo metu, kai buvo daugiausia COVID-19 pacientų įstaigose, tikrai taip – tai yra natūralu. Nei įstaigos yra guminės, nei personalo pasidaugino“, – sakė teigė J. Sejonienė.
Esą ir sumažinti korupcijos mastus galima: „Kaip matome, pastangos, kurios buvo dedamos, ir socialinės reklamos neduoda tokio greito efekto. Bet bendras pragyvenimo lygio kilimas, sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimas, darbo sąlygų gerėjimas, manau, būtų pagrindiniai veiksniai“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.
Daugiau – vaizdo įraše:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas auditą krašto apsaugos sistemoje vadina reikalingu ir pateisinamu
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas auditą krašto apsaugos sistemoje vadina reikalingu ir pateisinamu, jį turėtų atlikti kompetentingos institucijos. ...
-
NSGK nariai kritiški Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai
Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kriti&scar...
-
Pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, ministrė akcentuoja papildomų priemonių poreikį
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako įžvelgianti papildomų priemonių poreikį siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp regiono &scaro...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Netikėti tyrimo rezultatai: penktadalis lietuvių turi polinkį į modernią priklausomybę
Netikėti tyrimo rezultatai – daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas, o tai specialistai sieja ir su emociniu atsparumu. Anot tyrėjų, Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaug...
-
Prikaupėte saldumynų – pasisaugokite vieno dalyko: dabar itin palankus metas
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis. ...
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Urnoms nebeliko vietos: skatina mirusiųjų pelenus pasilikti namuose
Panevėžio kolumbariumuose nebeliko urnoms nė vienos vietos. Todėl savivaldybė skuba ieškoti pinigų naujam, nors šių metų biudžetas to nenumatė. Teigiama, kad nišos ištirpo ir dėl to, kad emigrantai vis dažniau išk...