Teisme buvo paskelbta, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis negali būti konvojuotas, posėdyje galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, o jei ir šiuo būdu nebūtų įmanoma, nuteistasis sutinka, kad nagrinėjimas gali vykti ir be jo. Kauno kalėjimo administracija tuo metu, kai vyko posėdis, negalėjo sudaryti galimybių leisti A. Paleckiui prisijungti į posėdį nuotoliniu būdu.

„Nuteistasis atsisako būti konvojuojamas“, – paskelbė teisėja Lina Lesinskienė.

„Dėl ligos, serga žmogus“, – jai antrino A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas.

Pernai lapkričio 20 dieną A. Paleckį Kauno apylinkės teismas pripažino kaltu dėl tuomečio krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno šmeižimo ir už tai jam skyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl pokario Lietuvos partizanų niekinimo A. Paleckis buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Subendrinus su anksčiau skirta bausme už šnipinėjimą, A. Paleckiui buvo skirta 1 metų 8 mėnesių bausmė.

Nuosprendį apskundė ir A. Paleckis su advokatu, jie siekia visiško išteisinimo. Abu apeliacinius skundus dabar nagrinėja Kauno apygardos teismas.

A. Paleckio advokatas sako, kad nuosprendį paskelbęs Kauno apygardos teismas nebuvo atidus ir nuoseklus, teismas sprendimą priėmė nepilnai ištyręs bylos medžiagą, jo klientas tik išsakė savo nuomonę ir apšmeižti L. Kasčiūno negalėjo, tad kaltinimas yra nepagrįstas.

Nesupratau skundo teisinio pagrindo, gal dėl senatvės.

„Visas šis politinis, pabrėžiu, politinis, o ne teisinis šurmulys, prasidėjo nuo ginamojo žodžių. Apmaudu, kad į posėdį neatėjo skundo autorius. Nesupratau skundo teisinio pagrindo, gal dėl senatvės“, – per posėdį trečiadienį sakė advokatu 40 metų dirbantis  A. Liutvinskas.

Jis savo kalboje rėmėsi sudarytojo Povilo Masilionio 2011 m. išleista knyga „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“.

„612 puslapių knyga yra apie civilių skaičius, bet niekas nekaltina Povilo Masiulionio, o man ginamasis kaltinamas, nes jo pavardė Paleckis. Mano ginamasis agresijai nepritarė – nei neigė, nei menkino. Kuo čia dėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis, man liko mįslė,“ – kalbėjo advokatas.

Jis prašė atmesti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno apeliacinį skundą.

Pasak A. Liutvinsko, minėtoje P. Masilionio knygoje rašoma, kad Tauro apygardos vadas partizanas Antanas Baltūsis-Žvejas parašė įsakymą rinktinių vadams, jog už kiekvieną į Sibirą ištremtą lietuvį atkeršyti nužudant ne mažiau nei vieną bolševiko šeimą.

„Ši byla ne teisinė o politinė. Kaip galima apšmeižti L. Kasčiūną, kai jo reitingai pakilo ir jis nori būti išrinktas partijos pirmininku?“, – stebėjosi A. Paleckio advokatas.

Prokuratūra mano, kad A. Paleckis menkino Lietuvos partizanus

Kitame posėdyje, kuris įvyks sausio 29 dieną, pasisakys valstybės kaltintojas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis.

„Prokuratūra skundė nuosprendį toje dalyje, kur buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis – dėl šiurkštaus genocido nusikaltimo neigimo ir teismo prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį“, – žurnalistams sakė prokuroras.

Apeliacinį skundą parašęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. Paleckio išteisinimo ir skirti jam 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

„A. Paleckis peržengė saviraiškos ribas partizanų atminimas buvo šiurkščiai menkinamas, tai negali būti asmeninė nuomonė“, – sako prokuratūra.

Reaguodama į A. Paleckio pasakymą, kad dėl pokario Lietuvos partizanų kaltės žuvo 25 tūkst. civilių gyventojų, iš jų 1 tūkst. buvo kūdikiai, prokuratūra sako, kad jis akivaizdžiai menkina partizanus, nes tokia statistika buvo sudaryta iki 1990 metų, ją rinko ne istorikai, o KGB darbuotojai.

„KGB skaičiavimus atliko, surinkta statistika siekiant pateisinti sovietų nusikaltimus tremiant Lietuvos gyventojus į Sibirą, į jį buvo ištremta 110-130 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentų, vaikai irgi tremties neišvengė“, – sako Kauno apygardos prokuratūra.

Prokuratūra mano, kad A. Paleckis siekė menkinti Lietuvos partizanų tikslą atkurti demokratinę Lietuvos valstybę, jokiuose šaltiniuose nėra informacijos, kad partizanai į miškus išėjo  dėl užsienio politikos – juos vedė tik noras ginti Tėvynę.

Prokuratūra savo apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad A. Paleckis apie partizanus ir L. Kasčiūną pasisakė tuo metu, kai Ukraina stengėsi atremti Rusijos agresiją ir prašė bet kokios užsienio pagalbos.

„Netiesiogiai menkinama Sovietų sąjungos atsakomybė už Lietuvos partizanų genocidą. Vieši ir užgaulūs žodžiai žeidžia ir skaudina nužudytų partizanų vaikus ir anūkus“, – sako prokuratūra.

Nuteistas dėl šmeižimo

ELTA primena, kad A. Paleckis kaltės nepripažino, jo parodymus Kauno apylinkės teismas įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas A. Paleckio veiksmuose įžvelgė šmeižimo požymius, dėl šio nusikaltimo kaltė pilnai įrodyta.

Kauno kalėjime kalintis A. Paleckis teismo nagrinėjamoje byloje kaltintas L. Kasčiūno šmeižimu, kai jis dar ėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas, bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. A. Kasčiūnas šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, anksčiau davė parodymus.

Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, Technikos gatvėje, per visuomenės informavimo priemonę telefoninio pokalbio metu, įtariama, šmeižė Seimo narį, tuometinį NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Anot prokuratūros, kaltinamasis vieno socialinio tinklo kanale, manoma, tyčia viešai išsakė apie L. Kasčiūną melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius. Kalbėdamas telefonu iš Kauno kalėjimo su portalo „ekspertai.eu“ įkūrėju Audriumi Naku, A. Paleckis teigė, kad A. Kasčiūno tuomet vadovautas NSGK yra nacistinis, o paties L. Kasčiūno veikla susijusi su nacistine ideologija. Šis pokalbis vėliau buvo paskelbtas per kanalą „Youtube“.

„Kartais norisi pavadinti tą komitetą nacistiniu saugumo ir gynybos komitetu“, – kalbėjo A. Paleckis.

Prokuratūra siekia nuteisti A. Paleckį ir už tyčinį 1944-1955 m. sovietų vykdytų nusikaltimų Lietuvoje neigimą – anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

Tyrimo duomenimis, per tą pačią viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

„Puikiai žinojo Vašingtono žmonės, kad jėgos nelygios, kad bet koks jaunas vaikino išėjimas į mišką baigsis jam tragiškai. Buvo nužudyta tų žmonių, kurie klausė Amerikos balso“, – kalbėjo A. Paleckis.

A. Paleckis taip pat teigė, kad partizanai „prišaudė“ žydų vaikų, senukų ir moterų, esą partizanai žudė paprastus valstiečius, partizanai vaizduojami kaip bėgantys ir besislapstantys, „smetoninio režimo“ gelbėtojai.

Kauno apylinkės teismas dėl šių pasisakymų A. Paleckio nenuteisė, nes, šio teismo manymu, pareikštas kaltinimas buvo grindžiamos tik prielaidomis, išsakė tik savo subjektyvią nuomonę.

A. Paleckis dabar atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai – Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas. A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

Žurnalistinį ir politikos mokslų išsilavinimą įgijęs A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.