„Per tą ilgą laiką sulaukiau tikrai daug palaikymo, kurio nesitikėjau (...) Visi mane skatino pasakyti tai, ką aš noriu pasakyti, kad galbūt mano precedentas sukurs tą faktą, prasidės ta misija, kuri, mano manymu, yra tikrai privaloma demokratinėje visuomenėje – tai, kad nevienareikšmiai, ne emocijų, ne keršto motyvų skatinamas turėtų būti teisėjo atleidimas iš darbo“, – sakė teisėjas.

Jis pabrėžė, kad užsienio šalių praktikoje, nusižengimą padariusiam teisėjui pirmiausia suteikiama teisė atsistatydinti, o jis tokios galimybės neturėjo.

„Aš iš karto buvau pasmerktas tai procedūrai, kuri, atkreipiu dėmesio, anksčiau būdavo daug paprastesnė, tokios bylos nepasiekdavo jūsų teismo. Dabar aš esu įveltas į tą malūną daug ilgesniam laikui“, – teigė M. Striaukas.

„Neatėjau čia nei dejuoti, nei pasakyti apie tai, kad pusantro mėnesio esu beviltiškoje padėtyje, neturiu išeities, negaliu žmogiškai gyventi, ieškoti darbo, gauti pajamų savo šeimai. Aš atėjau pasakyti tiesiai šviesiai į akis, kad tikrai suprantu savo klaidą“, – kalbėjo teisėjas.

Jis sakė ne kartą analizavęs, kodėl tąryt išvažiavo į darbą, ir supratęs, kad tai atsitiko „dėl neapdairumo, nerūpestingumo, bet tuo pačiu ir dėl pareigos“.

„Atsikėlęs rytą, galėjau nevažiuoti į darbą, buvo karantinas, nuotolinis darbo būdas, metodai. Žinojau, kad tą dieną turėjau bylą, kuri man neįvyks (...) vis tiek iš tos pačios pareigo, važiavau į darbą“, – pasakojo M. Striaukas.

Duodamas parodymus garbės teismui, jis pabrėžė, kad už du padarytus pažeidimus – vairavimą išgėrus ir už tai, kad nebuvo užsisegęs saugos diržo – jam skirtos minimalios nuobaudos, tačiau sankcijos, kurios jam gresia kaip teisėjui, yra lygiai tokios pačios, kaip ir už bet kokį kitą, net ir daug šiurkštesnį nusižengimą.

„Dėl to, kad esu teisėjas, dėl to, kad įstatymai suteikia tam tikras išskirtines privilegijas, reikalavimus, šiandien aš patiriu tas pasekmes, kurios tikrai yra nelengvos“, – sakė jis.

„Kur yra ta riba, aš netgi būdamas teisėju, žinodamas teisines normas, šiandien negaliu atsakyti“, – svarstė teisėjas.

Jis priminė ir anksčiau generaliniam prokurorui Dariui Valiui nutikusį įvykį, kai šis blaivus vairuodamas automobilį partrenkė per perėją ėjusią moterį, tačiau galėjo tęsti pareigas.

Paklaustas apie tai, ar psichologiškai alinantis teisėjo darbas prisidėjo prie šios situacijos, M. Striaukas pripažino, kad darbe stresą jis valdė puikiai, tačiau namuose nesugebėjo to visuomet padaryti.

„Tikrai nemeluosiu, teisėjo darbas nėra lengvas (...) niekas neįvertina to, kokį mes palikimą, nuosėdas kaupiame savyje ir kaip kartais tai persiduoda mūsų artimiesiems ir šeimai“, – sakė jis.

„Tikrai to streso yra labai daug, ne tiek dėl darbo, aš tą stresą valdžiau, bet šiandien suprantu, kad aš šiek tiek to streso nevaldžiau šeimoje. Vėlgi mano toks buvo įsitikinimas, kad mano pareigos mane įpareigoja elgtis taip, kad asmeniškumai nebūtų painiojami su darbu, ir darbe man sekėsi (...) Šiandien, neslėpsiu, buvau ir psichologinės pagalbos, ir buvo man aiškiai pasakyta, kad tai, kas vyko su tavimi iki šiol, buvo labai negerai ir reikia tą pripažinti, išsakyti“, – pripažino teisėjas.

Jis taip pat pabrėžė, kad teisėjams nėra jokios galimybės gauti psichologinę pagalbą.

„Tas spaudimas, ta atsakomybė ir neturėjimas, kam viso to pasakyti. Jeigu tu esi kolegiškas, turi kolegą, tarpusavyje šnekat, bet negali nei skųstis šeimoje, pasakyti pažįstamiems ar draugams, nei galų gale administracijai pasakyti ir tikrai tos psichologinės pagalbos nėra“, – sakė M. Striaukas.

M. Striaukas pripažino gegužės 18-osios vakarą su bičiuliu išgėręs du stiklus alaus ir sakė vėliau pakalbėjęs su sodyboje dėl karantino esančia žmona bei su ja apsipykęs. Analizuodamas šį pokalbį jis teigė išgėręs dar 100 ar 200 gramų stipraus alkoholio.

Gegužės 19 dienos rytą, apie 7.40 val., jis prie automobilio vairo buvo sustabdytas netoli savo namų, policijos pareigūnai alkoholio tikrintuvu jam nustatė 0,61 promilės girtumą.

Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų, tačiau taryba atidėjo šį klausimą, kol bus gautas Teisėjų garbės teismo sprendimas šiuo klausimu.

Į Teisėjų garbės teismą kreipėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, ji pripažino, kad M. Striaukas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

Savo kaltę teisėjas visiškai pripažįsta, gailisi ir ne kartą sakė prisiimantis visą atsakomybę už savo poelgį bei suvokiantis, kad atsakomybė gali būti ir pati griežčiausia, tai yra – atleidimas iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas savo sprendimą dėl M. Striaukui iškeltos drausmės bylos preliminariai žada skelbti liepos 17 dieną.