Kaip BNS informavo teismo atstovė Jolita Gudelienė, Policijos departamentui pateikus raštą dėl atsisakymo organizuoti apklausą, to penktadienį, kaip planuota, padaryti nepavyko, bus ieškoma būdo nukentėjusiąją apklausti.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, jog dėl pavojaus L. Stankūnaitės saugumui ir koronaviruso grėsmės nebuvo galima atgabenti jos į apklausą fiziškai.

R. Matonis taip pat nurodė, jog „buvo pasiūlyta nuotoliniu būdu, teismas atsisakė“. Tačiau teismui paneigus šią policijos atstovo informaciją, R. Matonis vėliau penktadienį patikslino, kad nebuvo galimybių organizuoti L. Stankūnaitės nuotolinės apklausos.

„Nebuvo galima dėl saugumo ir tam tikrų logistinių dalykų ir nuotolinės apklausos organizuoti – nei fiziškai atvežti, nei nuotolinės“, – sakė jis.

Nebuvo galima dėl saugumo ir tam tikrų logistinių dalykų ir nuotolinės apklausos organizuoti – nei fiziškai atvežti, nei nuotolinės.

Detaliau šių aplinkybių komentuoti jis sakė negalintis. L. Stankūnaitė yra saugoma valstybės.

Pasak teismo atstovės, bus sprendžiama, kaip šią apklausą suorganizuoti ateityje.

„Teismas aiškinsis, ar tikrai galimybių nėra, nes mes apklausinėjame visus nuotoliniu būdu“, – sakė J. Gudelienė.

Posėdyje apklausti keturi liudytojai: dvi vaiko teisių specialistės, nukentėjusiąja byloje pripažintos antstolės Sonatos Vaicekauskienės padėdėja bei L. Stankūnaitę gynęs advokatas Gintaras Černiauskas.

Bylą teismas toliau nagrinės kitą savaitę: pirmadienį ir ketvirtadienį numatyta tęsti liudytojų apklausas.

N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą L. Stankūnaitei.

Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko šie keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.