Konkursas „Klaipėdos knyga 2012“ pasiekė kulminaciją. Trečiadienį paskelbtos skaitomiausia bei gražiausia metų knygos ir apdovanota jas abi išleidusi leidykla.

Mokslinė, bet populiari

Beveik du mėnesius trukę gražiausios bei populiariausios Klaipėdos 2012 metų knygos rinkimai baigėsi Klaipėdos universiteto leidyklos triumfu. Jos vadovei Lolitai Zemlienei konkurso mecenatės bendrovės „Mūsų laikas“ atstovė Regina Popova baigiamajame renginyje įteikė abu apdovanojimus – lakią knygos mintį simbolizuojančias klaipėdiečio menininko Svajūno Jurkaus sukurtas bronzines skulptūrėles.

Konkurse dalyvavo 9 uostamiesčio leidėjai su 12 knygų. Pačią populiariausią skaitytojai išrinko balsuodami Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose ir jos internetinėje svetainėje. Šiemet balsų suskaičiuota kiek mažiau nei pernai – 1377.

Daugiausia jų gavo knyga „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“, sudaryta istoriko Vasilijaus Safronovo. Leidinyje atskleidžiama buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istorija. Ši grupės uostamiesčio istorikų studija parašyta su didele meile Klaipėdos universitetui ir šiam miestui, kuris tai ir įvertino. Antroje vietoje pagal surinktus skaitytojų balsus liko Raimundo Urbono fotografijų albumas „Rytų Prūsija“, išleistas „Kito tako“ leidyklos, trečioje – Klaipėdos pramonininkų asociacijos leidinys „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“.

Diskutavo dėl grožio

Pačią gražiausią knygą tradiciškai išrinko specialiai suburta vertinimo komisija, kuriai šiemet vadovavo Vilniaus dailės akademijos lektorius, šiuo metu einantis Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjo pareigas Aurimas Švedas.

Šiemet komisija pretendentes svarstė ilgai ir ginčijosi karštai. Net buvo iškilęs klausimas, ar nebūtų galima pirmosios vietos neskirti, nes nėra aiškios lyderės. Galiausiai po nemažų diskusijų vis dėlto išrinkta knyga laimėtoja. Ja tapo Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istorija“, išleista Klaipėdos universiteto leidyklos. Kaip savo komentare teigė A.Švedas, „pagrindiniai teigiami leidinio bruožai – maketo saikingumas, nereikšmingų, nebūtinų detalių išvengimas, pagarba popieriaus erdvei. Šios knygos dizainas nepretenzingas, minimalus ir skoningas – puikiai atspindi leidinio dalykinį pobūdį, kultūrinę turinio vertę. Informacija nesugrūsta, nebijoma pauzių, tuščių plotų, suteikiančių maketui erdvės ir švaros įspūdį. Šriftai, teksto blokai suderinti harmoningai, nekrenta į akis kokios nors visumą išbalansuojančios detalės. Knyga kokybiškai įrišta, kelia solidaus leidinio įspūdį. Diskutuota dėl knygos popieriaus, bet pasirinktasis nesumenkina bendro knygos įspūdžio“. Daugelyje ir kitų knygų atrasta teigiamų bruožų, tačiau vienoms pritrūko tiesiog savitumo, kitose gerąsias savybes pritemdė koks nors „šaukštelis deguto“. Taigi šiais metais daugelis leidinių pripažinti apylygės kokybės poligrafijos ir meninio dizaino atžvilgiu. Gražiausios 2012 m. knygos dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, ją maketavo Danguolė Stepukonienė, spausdino „Petro ofsetas“ Vilniuje.

„Visada maniau, kad mūsų knygos neturi būti gražios. Jos turi būti teisingos, priimtinos mūsų skaitytojams mokslininkams – labai [noringiems ir griežtiems tų knygų vertintojams. Kad jiems patiktų“, – sakė apdovanotosios leidyklos direktorė L.Zemlienė. Ji neslėpė, kad dvigubai malonu, kai mokslines knygas leidžiančios leidyklos darbus įvertina ir plačioji visuomenė, bei knygos meno ekspertai.

Padėkojo mero vardu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos jau septinti metai organizuojamo konkurso baigiamasis renginys vyko jos Meno skyriuje skambant pučiamųjų kvinteto muzikai ir liejantis pagiriamiesiems žodžiams visiems uostamiesčio knygų leidėjams, rašantiems šio miesto kultūros ir istorijos metraštį.

Klaipėdos kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis grupei uostamiesčio leidėjų įteikė miesto mero padėkos raštus, kartu padėkodamas ir bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkui Rimantui Cibauskui už paramą klaipėdietiškos knygos konkursui.

„Kaip matome, knyga gali būti ne tik informacijos talpykla, bet ir tam tikro miesto kultūros lygio indikatorius“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas.