- Ieva Šukytė, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
-
10 filmų šiltoms vasaros dienoms
Vasarą norisi daugiau laiko praleisti gamtoje, valgyti ledus, maudytis ežere ar važinėti dviračiu. Tačiau, užklupus vasariškoms audroms ar vėsesniam orui, pradedame žvalgytis į kitas pramogas ir viena jų neretai būna kinas. Siūlome prisiminti, o gal ir atrasti vasariškų filmų, kurie prajuokins, pravirkdys, o vienas kitas gal ir išgąsdins.
„Liepsnojantis dangus“
Baltijos pajūryje susiduria keturių jaunuolių likimai. Naujausiame vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filme „Liepsnojantis dangus“ (Rotter Himmel, 2023) vėl pamatysime jo naująją mūzą Paulą Beer, vaidinančią jauną merginą Nadją, kurortiniame miestelyje pardavinėjančią ledus. Ji – visiška priešingybė vasarnamyje pasirodančiam rašytojui Leonui, kuris ne tik arogantiškas, bet ir savo pasisakymais kartais gadinantis nuotaiką lengvabūdiškai nusiteikusiai vasarojančiai kampanijai. Režisieriui nebūdingo humoro ir lengvumo persmelktas filmas nukelia į vokiškąjį Baltijos pajūrį, kuris primins mūsų paplūdimius ir vasaros vakarus.
Kadras iš filmo „Liepsnojantis dangus“. Partnerio nuotr.
Pažiūrėti galima per „ŽMONĖS Cinema“.
„Vadink mane savo vardu“
Kadras iš filmo „Vadink mane savo vardu“. Partnerio nuotr.
Italijos vasara, medžiai pasidabinę prinokusiais sultingais vaisiais, maudynės ežere, pasivažinėjimai dviračiais senos architektūros miesteliuose ir svajingas muzikos takelis – tokias atostogas Europos pietuose įsivaizduoja ne vienas. Italų režisierius Luca Guadagnino nukelia žiūrovus į 1983-iųjų vasarą Šiaurės Italijoje, kur 17-metis Elijas nerūpestingai leidžia atostogų dienas, kol į svečius neatvažiuoja jaunas akademikas Oliveris. Po šaltų pirmųjų susidūrimų tarp jų įsiplieskia aistra, virstanti gražiu vasaros romanu. Ši vasariška juosta išgarsino jaunąjį Holivudo aktorių Timothée Chalametą, dabar dažnai matomą didžiuosiuose ekranuose.
Pažiūrėti galima per „Netflix“.
„Merginos iš Rošforo“
Kadras iš filmo „Merginos iš Rošforo“. Partnerio nuotr.
Prancūzų režisierius Jacques’as Demy sukūrė ne vieną įsimintiną miuziklą, kurie įkvėpė ir Damieno Chazelle’o „Kalifornijos svajas“ (La La Land, 2016). Po didelės sėkmės sulaukusio miuziklo „Šerburo skėčiai“ Demy sukūrė filmą „Merginos iš Rošforo“ (Lesdemoiselles de Rochefort, 1967), kuriame dar jauna Catherine Deneuve kartu su seserimi Françoise Dorléac vaidina dvynes, nuo jaunystės svajojančias apie sceną. Spalvingame šokių ir dainų kupiname miuzikle pasirodo ir tuometė JAV kino žvaigždė Gene’as Kelly, geriausiai žinomas iš filmo „Dainuojantys lietuje“.
Pažiūrėti galima per MUBI.
„Saulės kultas“
Kadras iš filmo „Saulės kultas“. Ascot Elite Entertainment Group. All Rights Reserved nuotr.
Siaubo filmus galima žiūrėti ne tik tamsiausiais rudens vakarais. Amerikiečių režisierius Ari Asteris, kino pasaulyje jau įsitvirtinęs kaip išskirtinių siaubo žanro filmų kūrėjas, 2019 m. pristatė vasarišką, bet kaustančią siaubo juostą „Saulės kultas“ (Midsommar, 2019), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko tuo metu kylanti žvaigždė Florence Pugh. Siaubo žanro filmams būdinga tamsa čia pakeičiama spiginančia Švedijos vidurvasario saule. Keli jaunuoliai, pakviesti draugo, atvyksta į kaimelį, kuriame kas 90 metų vyksta savaitę trunkantis festivalis. Tačiau gražūs kostiumai ir tradicijos pamažu virsta kraują stingdančia senovinių užkeikimų ir kraupių ritualų ceremonija.
Pažiūrėti galima per „ŽMONĖS Cinema“, „Go3“.
„Telma ir Luiza“
Kadras iš filmo „Telma ir Luiza“. Twentieth Century Fox Home Entertainment, Inc. All Rights Reserved nuotr.
Telmai įkyrėjo jos vyras Darylas, kuris kabinėjasi prie kiekvieno jos žodžio ir veiksmo, tad ji kartu su geriausia drauge padavėja Luiza pabėga atostogų. Tai, kas turėjo tapti ramia žvejybos kelione, virto bėgimu nuo teisėsaugos už įvykdytus nusikaltimus. Feministinė ir gero veiksmo nestokojanti Ridley Scotto juosta „Telma ir Luiza“ (Thelma & Louise, 1991) jau tapo kelio žanro klasika, o pagrindinėms aktorėms Susan Sarandon ir Geenai Davis kompaniją čia palaiko ir jaunasis Bradas Pittas, dar tik pradedantis savo kelionę kine.
Pažiūrėti galima per „Apple TV+“.
„Purvini šokiai“
Kadas iš filmo „Purvini šokiai“. Partnerio nuotr.
Vasaros filmų neįmanoma įsivaizduoti be 1987-ųjų klasikos – „Purvinų šokių“ (Dirty Dancing). Juostos šokio judesiai iki šiol cituojami kituose filmuose, o dainą „I‘ve Had the Time of My Life“ žino net ir filmo nematę žmonės. Ši daina buvo įvertinta „Oskaru“, „Auksiniu gaubliu“ ir „Grammy“ statulėlėmis. Nors aktoriai Patrickas Swayze‘as ir Jennifer Grey filmavimo metu aikštelėje nevengė barnių, į kino ekranus jie perkėlė įsimintiną jaunos merginos Baby ir šokių instruktoriaus Džonio meilės istoriją, kuri nepavaldi laikui ir tėvų nepritarimui.
Pažiūrėti galima per „Apple TV+“.
„Rojus: meilė“
Kadras iš filmo „Rojus: meilė“. Praesens Film nuotr.
Galbūt kiek netipinis vasarai Ulricho Seidlo filmas „Rojus: meilė“ (Paradies: Liebe, 2012) pasakoja apie kitokią meilę. Vasariškų meilės romanų dažnai ieškoma Pietų Europoje, Vakarų šalių vidutinio amžiaus moterys renkasi Afriką, kur jauni vyrai pardavinėja meilę, o vyresnio amžiaus damos ieško švelnių jų rankų glamonių. Ši juosta kiek pašaipiai ir nuoširdžiai žvelgia į tokius santykius, kur vieniems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o kitiems – lengvabūdiška atostogų pramoga.
Pažiūrėti galima per „MUBI“.
„Laimė“
Kadras iš filmo „Laimė“. Partnerio nuotr.
Per ilgą savo karjerą prancūzų režisierė Agnès Varda sukūrė ne vieną įsimintiną filmą, tačiau turbūt nė vienas jos darbas taip nešokiravo kritikų kaip „Laimė“ (Le Bonheur, 1965). Pasakojanti apie paprastos dviejų vaikų šeimos gyvenimą, kur graži kasdienybė ir ryški vasariška gamta, juosta paliečia gilesnes santykių problemas ir išdavystę, kuri užglaistoma gėlėmis ir spalvingais vaizdiniais. Ironiška, kad filmo pavadinimas yra „Laimė“, tačiau laimę čia patiria tik vienas iš pagrindinių juostos veikėjų.
Pažiūrėti galima per „MUBI“.
„Mano kaimynas Totoro“
Kadras iš filmo „Mano kaimynas Totoro“. Universum film nuotr.
Visos japonų animacinių filmų režisieriaus Hayao Miyazaki juostos skleidžia šilumą ir šviesą, net jei veikėjams tenka susidurti ir su sunkiais išgyvenimais. Vienas jo ankstesniųjų darbų „Mano kaimynas Totoro“ (Tonari no Totoro, 1988) pasakoja apie dvi mergaites, su tėvu vasarą apsigyvenusias Japonijos miestelyje. Kol mama gydosi ligoninėje, o tėvas dirba, mergaitės susidraugauja su magiškomis miško būtybėmis, kurios padeda joms, besiilginčioms savo sergančios motinos. Šis šiltas filmas laikomas vienu geriausių režisieriaus darbų šalia „Princesės Mononokės“ ir „Spirited Away“.
Pažiūrėti galima per „Netflix“.
„500 vasaros dienų“
Kadras iš filmo „500 vasaros dienų“. Twentieth Century Fox Film Corporation nuotr.
Ne visos meilės istorijos turi baigtis laimingai, kad ir kaip to norėtųsi. Marco Webbo „500 vasaros dienų“ (500 Days of Summer, 2009) jau spėjo tapti romantinių filmų klasika, nors ir pasakoja istoriją apie išsiskyrimą. Architektu ateityje norintis tapti Tomas įsimyli bendradarbę Vasarą dėl juos siejančios meilės „The Smiths“ grupei. Tačiau, kaip paaiškėja vėliau, santykius jie mato visiškai skirtingai: Tomas tiki meile ir nori santykių, o Vasara nenori niekam įsipareigoti. Skambant „The Smiths“, „The Temper Trap“ ir kitų garsių atlikėjų dainoms, Tomas peržvelgs savo žlugusius santykius ir supras, kad galbūt Vasara ir nebuvo jam skirtoji.
Pažiūrėti galima per „Disney+“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...