- Viktorija Smirnovaitė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Akademinės bendruomenės atstovai ketvirtadienį atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos pirmininką Vitą Karčiauską, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Akademikų atstovai prašo iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, mat, kaip nurodo laišką pasirašę akademinio lauko atstovai, LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta esminiais šioje temoje moksliniais tyrimais.
Todėl komisijos prašoma iš naujo įvertinti ir poetės vardo naudojimą viešiems objektams bei tokiam įvertinimui užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.
„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma atvirame akademikų kreipimesi į LGGRTC.
Atvirą laišką pasirašė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas, VU profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) akademiniai darbuotojai – Egidijus Aleksandravičius, Neringa Butnoriūtė, Vilniaus dailės akademijos docentė Laima Kreivytė bei Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojai.
Kaip teigia laiško autoriai, „galutinė išvada apie Salomėją Nėrį“ yra tendencingas ir mėgėjiškais rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio. Taip pat, pasak akademinės bendruomenės, jame nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais.
Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas.
„Galutinėje išvadoje“ moksliniai tyrimai tiesiog ignoruojami arba apibūdinami menkinančiais epitetais („vėlesnių kartų literatūrologai sulaužė daug iečių“, „visa kita virto iki šių dienų sekamu melancholišku poetiniu pasakojimu, legenda, „Senelės pasaka“ etc.) Tekste iškraipoma vakarietiška atminties tyrimų (Pierre‘o Nora) teorija“, – nurodo filologijos ir istorijos ekspertai.
Be to, pažymi laiško autoriai, išvadoje apie S. Nėrį ir jos kūrybą nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų kontekstas.
„Formuluojant S. Nėries biografijos vertinimus, poetės gyvenimas tendencingai šaržuojamas, vartojant žemo kultūrinio lygio žurnalistines klišes („pelnė dramatiškos poezijos žvaigždės įvaizdį“, „tinkamu akimirksniu tapusi superžvaigžde ji atsidavė leidybai“, „biografija virto herojišku tautosakiniu pasakojimu“, „reiškinio pikantiškumas“ ir pan.)“ – teigia akademikų bendruomenė.
Todėl laiške kreipiamasi ir į LGGRTC direktorių Arūną Bubnį su raginimu atsisakyti neva nekompetentingus vertinimus teikiančių autorių paslaugų.
„Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – skelbiama viešai išplatintame kreipimesi.
Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...