- Domantė Slavinskaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje baigėsi. Iš viso surengta 300 pasirodymų, juose dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio kūrėjų ir atlikėjų. Lietuva tokiu mastu užsienyje save pristatė pirmą kartą. Organizatoriai atskleidė, kuo Lietuva sužavėjo prancūzus.
Lietuvos sezoną Prancūzijoje užbaigė būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo koncertas. Jis vyko Paryžiaus moderniojo meno muziejuje.
Daugiau nei 80 Prancūzijos miestų ir miestelių turėjo galimybę susipažinti su Lietuva. Per tris mėnesius, kelių šimtų parodų ir renginių pagalba, siekta suartinti šias dvi šalis.
„Pirmiausia, tai yra apie pažinimą. Tam, kad galėtum kažką daryti kartu, dirbti kartu, reikia sužadinti vaizduotę, sužadinti smalsumą. Sezonas labai ryškiai prisidėjo prie to, kad, pirmiausia, mes pažintume vieni kitus“, – šnekėjo Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Prancūzai susipažino ir su Lietuvos istorija.
Mes atradome Lietuvos istoriją, kūrybiškumą, patirtus iššūkius.
„Mūsų nepriklausomybės istorija, kartu mūsų tragiška istorija, nuo Sibiro tremčių, Holokausto nusikaltimų iki išgyvenimų per visas okupacijas“, – nurodė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.
„Mes atradome Lietuvos istoriją, kūrybiškumą, patirtus iššūkius. Supratome, kad dalinamės tomis pačiomis vertybėmis ir turime tuos pačius iššūkius, todėl Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje suartino žmones“, – kalbėjo Prancūzų instituto vadovė Ewa Nguyen Binh.
Organizatoriai drąsiai teigia, kad tikslas pasiektas – mūsų istorija prancūzus tikrai sudomino.
„Ne visi giliai žinojo apie mūsų istoriją. Jiems buvo labai įdomu matyti mūsų troškimą gyventi laisvai, būti nepriklausomiems, nes ir prancūzams laisvė yra labai didelė vertybė“, – pabrėžė A. Pranckevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ne tik apie praeitį, bet ir apie dabartį, Lietuvos sezonas Prancūzijoje skirtas parodyti ir šiuolaikinę Lietuvą, atskleisti, kaip sparčiai Lietuva žengia meno, inovacijų, lyčių lygybės srityse.
„Esame turtingi istorija, bet esame turtingi ir dabartimi. Ypač tai, kad dauguma menininkų, kurie čia atvykę buvo į Prancūziją, yra jauni žmonės, jauni kūrėjai, daugelis jų yra moterys. Tai parodė tos šiuolaikiškos Lietuvos įvaizdį“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje.
Organizatoriai atskleidžia, kad čia dar ne pabaiga. Lietuvos sezonui Prancūzijoje pasibaigus, planuojama toliau bendradarbiauti.
Lietuvos nacionalinis muziejus ir MO muziejus jau žada su Prancūzijos menininkais rengti bendras parodas. Anot organizatorių, svarbu tęsti pradėtus darbus ir toliau finansuoti gilesnį abiejų šalių pažinimą.
„Kai kurios organizacijos ėmėsi planavimo perkelti programas atgal į Lietuvą arba tęsti bendradarbiavimą keletą metų“, – teigė Lietuvos Sezono Prancūzijoje komisarė Virginija Vitkienė.
Programos metu įgyvendinta daugiau nei 130 kultūros partnerysčių tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Prancūzijoje įvairios šalys savo kultūrą pristato jau 30 metų. Lietuva tokiu mastu užsienyje save pristatė pirmą kartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...