A. Baratinskis: sekant įspūdžių pėdsakais

Paveikslai – lyg langai ar mini gobelenai. Žinomas Izraelio menininkas Anatolijus Baratinskis, jau keletą metų dalyvaujantis mūsų šalies pleneruose ir parodose, šįkart pristato kūrinių seriją, kuri perteikia jo įspūdžius apie Lietuvą ir kuri sukurta specialiai „Aukso pjūvio“ galerijai.

Į mūsų kraštą autorius žvelgia lyg pro tyrinėjančius drobių langus: didelius ir mažesnius, atvirus ir užkaltus, kviečiančius skverbtis į vaizdo gelmę arba paverčiančius apžiūrimaisiais mus – kai stebime ne mes, o tarsi esame aptinkami žvilgsnio iš ten. Ten, A. Baratinskio kūrinių pasaulyje, audžiami slėpiningi peizažo fragmentai, išnyrantys lietuviškų trobelių kontūrai, skirtingus metų laikus charakterizuojantis spalvynas ar paros meto užuominos. Impresijų pėdsakai, aiškiai gavę savo pradžią išjaustame santykyje su lietuviškomis vietovėmis ar patirtomis situacijomis, atvilnijantys iš istorinių ir asmeninių istorijos refleksijos ežerų, budinami gyvastingų, visur prasismelkiančių gamtos galių.

Autorius mėgsta kalbėti užuominomis ir nuojautomis, įvesdamas laiko dimensiją, naudodamas racionalų karkasą plastiniam kūnui formuoti, bet drauge apsiausdamas jį nostalgiškų emocijų audeklu, nestokodamas savityros užduočių.

Lietuvai skirtų A. Baratinskio paveikslų kalba – kaip įprasta – daugiasluoksnė. Švelni ir jautri, talpinanti plačią emocinę skalę. Lyg audiniuose – nuaustuose iš oro, šviesos ir atpažįstamų kvapų – sauganti paslaptingą švytėjimą, skleidžianti sakralumo pajautą.

Autorius mėgsta kalbėti užuominomis ir nuojautomis, naudodamas racionalų karkasą plastiniam kūnui formuoti, bet drauge apsiausdamas jį nostalgiškų emocijų audeklu.

 

 

Nestokojama ir įtampų: darbuose kontrastuoja griežta ritmika, kompozicijos įrėminimas ir lėtas, trapus, kone tirpstantis turinio sklidimas; aiškių struktūrų derinimas su jautriais spalviniais perėjimais. Jie ypač niuansuoti, tačiau lietuvio akiai nesunkiai skaitomi – savo natūralios terpėse esame išmokyti klausytis gamtos pirštų kuriamos poezijos ir muzikos, subtiliųjų jos erdvių pasakojimų.

Panašiai turbūt menininkas mato ir mūsų šalį – nedidelę ir tvirtai suaustą, ne kartą rėmintą ir žalotą skaudžių istorinių realijų, bet išsaugojusią subtilų gamtos pojūtį, giliąsias pamatinių jėgų ir tiesų pajautas. Jos gydo lyg skaidrus šaltinio vanduo, įgalindamas langus virsti durimis, pakviesdamos į kelionę... Neretai iki universalijų pakylanti sakralizuojama paveikslų tonacija dar akivaizdesnė greta eksponuojamame kūrinių cikle: jame A. Baratinskis atskleidžia spalvines-architektūrines Jeruzalės vizijas.

Švytėjimas ir didžioji Gyvenimo dovana, daugybė pasaulio patirties gijų ir sluoksnių žiūrovui manifestuoja save palaipsniui ir leidžia patirti artėjimą amžinosios Jeruzalės link.


Iš biografijos

A. Baratinskis 1962 m. gimė ir augo Ufoje (Rusijos Federacija), 1988 m. baigė Magnitogorsko pedagoginio instituto Dailės fakultetą, 1991 m. emigravo į Izraelį. Nuo tada aktyviai įsitraukė į Izraelio ir tarptautinį dailės gyvenimą, žymiai prisideda prie šiuolaikinės Izraelio dailės vystymo ir sklaidos.

Menininkas yra surengęs kelias dešimtis personalinių parodų Rusijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje. Pelnė daug apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose ir parodose.

A. Baratinskis kuria molbertinės tapybos, akvarelės, grafikos ir fotografijos srityse, sėkmingai plėtoja tiek figūratyvinės, tiek abstrakčiosios dailės žanrus. Nuolat tobulina autorines eksperimentines technikas – derina tapybą, grafiką ir fotografinius atspaudus. Tapytojas savitai mąsto laiko ir amžinybės temomis, gilinasi į spalvos ir formos dermes ir prieštaras, jam rūpi atminties ir istorijos – meno, mokslo, gamtos – refleksijos ir, žinoma, dinamiškas ir gyvas žmogiškosios prigimties tyrinėjimas.


Kas? A. Baratinskio paroda „Įspūdžių pėdsakai“.

Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.

Kada? Gegužės 14 d. 17.30 val. – atidarymas. Veiks iki birželio 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rasa

Rasa portretas
Kažkas tai išblukino jo paveikslusJeigu rimtai nepatinka nėr ka žiūrėti
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
    Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje

    Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...

  • Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
    Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai

    Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...

  • Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
    Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis

    Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...

  • Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
    Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos

    Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...

  • „Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
    „Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas

    Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...

  • Rašyti dviese – smagiau
    Rašyti dviese – smagiau

    Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...

  • Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
    Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą

    Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...

  • Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
    Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija

    Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...

  • Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
    Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė

    Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...

  • Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
    Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?

    20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...

Daugiau straipsnių