Buvo surengta beveik 17 tūkstančių ekskursijų, beveik pusantro tūkstančio renginių. Su Lietuvos ir užsienio partneriais buvo surengtos 84-ios parodos, 20 mokslinių konferencijų.

„Tarptautiniai parodiniai ir kiti projektai su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi, Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažu, Atėnų Akropolio muziejumi, Varšuvos, Vroclavo, Liublino, Milano, Florencijos, Londono, Lvovo, Lucko, Minsko, Gardino, Rygos ir kitų miestų garsiomis paveldo institucijomis, kolekcijų savininkais liudija, kad Valdovų rūmų muziejus jau yra ir Europoje vertinamas kaip patikimas partneris, svarbus istorinės tradicijos aktualinimo ir kultūrinių mainų skatinimo, mokslinių iniciatyvų veiksnys“, - muziejaus rėmėjams skirtame renginyje sakė Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Valdovų rūmų muziejuje šiuo metu yra saugoma apie pusė milijono archeologinių vertybių, daugiau nei pusantro tūkstančio kultūros, meno, istorijos ir numizmatikos vertybių. Daugiau nei 25 tūkstančius eksponatų konservavo ir restauravo patys muziejaus darbuotojai.

Per dešimt Valdovų rūmų gyvavimo metų muziejaus fonduose mokslinių tyrimų tikslais apsilankė daugiau nei du tūkstančiai specialistų, vyko daugiau kaip 8 tūkstančiai edukacinių užsiėmimų. Muziejaus rūpesčiu buvo išleisti 85 leidiniai (katalogai, studijos kitos knygos). Muziejaus mokslinėje bibliotekoje sukaupta 15 tūkstančių knygų, o duomenų bazėje - 4 tūkstančiai fotografijų apie daugiau nei pusantro tūkstančio užsienyje esančių lituanistinių vertybių.

Vyriausybės nutarimu nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ši pirmoji metų diena laikoma atkurtoje istorinėje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje įsteigto muziejaus gimtadieniu, nors faktiniai įstaigos kūrimo, teisinio registravimo, pirmųjų darbuotojų priėmimo veiksmai dar tęsėsi visą sausį.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, arba trumpiau - Valdovų rūmų muziejus, kūrėsi ne tuščioje vietoje. Svarbi atrama kuriant naują muziejų buvo prie Valdovų rūmų teritorijos tyrimų ir atkūrimo nuo 1987-1988 m. dirbę mokslininkai, projektuotojai, statybų prižiūrėtojai, muziejininkai, juos jungė net kelios įstaigos.

Šios įstaigos buvo Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus pilių direkcija, Lietuvos dailės muziejus. Bendradarbiaujant šioms institucijoms ir jų darbuotojams, pamažu buvo suformuota Valdovų rūmų atkūrimo ir būsimo panaudojimo vizija, imti detalizuoti konkretūs erdvių įrengimo, ekspozicijų sukūrimo, įvairiapusės veiklos formų planai.

Visus svarbiausius darbus, ypač susijusius su rūmų atkūrimo projektavimo ir statybų eiga, koordinavo 2006 m. atnaujinta ir itin aktyviai bemaž iki pat darbų užbaigimo veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, jai ilgą laiką vadovavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Rūmų atkūrimo statybos darbus vykdė Panevėžio statybos trestas. Daugelį iniciatyvų rėmė ir pačią rūmų atkūrimo idėją aktyviai skleidė visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas bei Valdovų rūmų paramos komitetas Jungtinėse Valstijose.