- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį, prieš šventinį Velykų savaitgalį, neretai elektroniniu ar paprastuoju paštu ima plaukti velykiniai sveikinimai iš verslo partnerių ar šiaip nesusipratusių asmenų. Toks veiksmas mažai ką bendro turi su Šv. Velykomis, nes Didysis penktadienis krikščioniškam pasauliui yra liūdniausia metų dieną – Jėzaus Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo diena.
Remiantis Naujojo Testamento evangelijomis, Didįjį penktadienį nukryžiuotas ir kančiose kabėjęs maždaug tris valandas, 15 val. dienos Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus. Minint Kristaus kančią ir jo paskutinę kelionę į Golgotos kalną, kur nukryžiuotas mirė, daugelyje bažnyčių rengiama Kryžiaus kelio procesija.
Tradiciškai Kristaus mirties valandą iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos prasidės Kryžiaus kelio procesija į Trijų kryžių kalną. Malda, giesmės ir Kryžiaus kelio stotyse skaitomi apmąstymai tikintiesiems primins žmonijos išgelbėjimo kainą.
„Kristus laisvanoriškai atiduoda save už mus visus. Visuose Didįjį penktadienį skaitomuose mąstymuose atsiskleidžia Jo kilnumas, pati intencija ir tikėjimas prisikėlimu. Taip pat atsiskleidžia žmogaus tragedija – koks vis dėlto menkas yra žmogus kada jis pavirsta žvėrimi, kitą kankina, išduoda, nekenčia. Kankinant Kristų buvo tikimasi, kad Jis kažką prakeiks, grasins, nekęs, kažkam bausmes siūlys. Nesulaukė. Kristaus nusiteikimo kančia nepakeitė, Jis ir mirdamas sakė: „Tėve, pasigailėk jų, nes jie nežino ką daro“. Iš tikrųjų nežino, nes rodydamas savo galią, kitą žemindamas, trypdamas, niekindamas žmogus gali nuoširdžiai galvoti, kad yra pranašesnis. Iš tikrųjų taip jis parodo savo nepaprastą menkumą“, – pabrėžė kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.
Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos. Liturgija prasideda tyliu kunigų ir patarnautojų atėjimu prie altoriaus. Kunigas gulasi veidu žemyn prieš kryžių. Ši apeiga žymi žmogaus nusižeminimą bei Bažnyčios liūdesį ir skausmą.
Didysis penktadienis visiems tikintiesiems yra privaloma atgailos diena, pažymima pasninku ir abstinencija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Varėnoje prasideda XV D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis
Varėnoje pirmadienį prasideda jubiliejinis XV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. ...
-
Pirmą kartą rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė
Pirmą kartą Lietuvoje rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. ...
-
Mirė legendinė Lietuvos primabalerina L. Aškelovičiūtė-Razmienė
Eidama 86-uosius metus mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. ...
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Britų klimato aktyvistai vėl apipylė sriuba V. van Gogho paveikslus8
Trys klimato aktyvistų organizacijos „Just Stop Oil“ (JSO) šalininkai penktadienį apipylė sriuba du olandų dailininko Vincento van Gogho (Vincento van Gogo) paveikslus Londono nacionalinėje galerijoje, praėjus kelioms valandoms po to, ...
-
Paroda paneigia Kremliaus melą apie Kijevo Rusią1
Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas projektas, griaunantis propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį. Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ atskleidžia tiesą apie valstybę, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis i&scar...
-
Klaipėdos knygų mugė – įvairiai auditorijai
Penktadienio rytą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atsidarė tradicinė Knygų mugė. Joje šiemet dalyvauja 20 leidyklų, kurios pristato įvairaus žanro leidinius – nuo akademinės, grožinės literatūros...
-
Lietuva 2028-aisiais bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia
Geteborgo knygų mugėje penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas, juo įtvirtintas sutarimas 2028 metais Lietuvai būti šio kultūros renginio šalimi viešnia. ...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės4
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis1
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...