XVIII amžiuje gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano, vadinamo Vilniaus Gaonu, rankraščiai – 1799–1940 metais įvairiose Europos šalyse ir miestuose publikuotų darbų kolekcija. Joje – ir keli pasaulyje reti leidiniai, beveik visi jie yra vieninteliai Lietuvoje.

Kaip skelbia biblioteka, pats Vilniaus Gaonas nepaskelbė nė vieno savo teksto, o jo mokymas buvo kruopščiai konspektuojamas ir surašomas mokinių, sūnų ir žentų, po jo mirties pradėtas redaguoti ir publikuoti.

Vilniaus Gaonas pasisakė visomis svarbiomis judaizmo ir žydų religinės pasaulėžiūros temomis: žydų religinės teisės, giluminės Talmudo tekstologijos ir Biblijos studijų, etikos, kabalos.

Spausdintinis Gaono palikimas paskleidė jo mokymą po pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą.

Antrasis dokumentinio paveldo objektas – vienuolika XIX amžiuje gyvenusio Lietuvos istoriko, rašytojo, švietėjo S. Daukanto rankraščių, rašytų nuo 1831 iki 1858 metų ir apimančių svarbias S. Daukanto veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją.

Nacionalinė biblioteka paraišką šiam unikaliam dokumentų rinkiniui įvertinti teikė kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Vilniaus universiteto biblioteka. Aštuoni šio rankraščių korpuso vienetai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, du – Vilniaus universiteto bibliotekoje, vienas – Nacionalinėje bibliotekoje.

Šie 11 rankraščių rašyti beveik 30 metų, todėl atspindi brandžiausią ir kūrybingiausią S. Daukanto gyvenimo laikotarpį.

Oficiali UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo ceremonija vyks rugsėjo 20 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pirmieji dokumentai į Lietuvos UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, vienintelis jo Lietuvoje esantis egzempliorius šiuo metu saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais.