- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienu svarbiausių ir iškilmingiausių šiųmečių Europos paveldo dienų akcentų Kauno rajone tapo 1863–1864 m. sukilimo ir jo dvasinio vadovo Antano Mackevičiaus atminimo įamžinimas.
Tokį apsisprendimą lėmė trys niuansai: jubiliejiniai metai ir tai, kad pakaunė buvo sukilimo lopšys. Pirmieji mūšiai vasarį prasidėjo būtent Kauno apskrityje, čia mobilizuotos didžiausios sukilėlių pajėgos. Prieš 160 metų kilusio ir brutaliai nuslopinto sukilimo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos nepriklausomybei paskelbti. Trečioji svarbi priežastis – 195-osios A. Mackevičiaus gimimo ir 160-osios mirties metinės.
Gyva istorijos pamoka
Iškilmės rugsėjo 8-osios vidurdienį pradėtos šv. Mišiomis Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje. Po jų Ringovės kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija), sukilėlių vado, kunigo A. Mackevičiaus suėmimo vietoje atidengtas informacinis stendas, skirtas 1863–1864 m. sukilimui atminti, o Vilkijos–Seredžiaus kelio atkarpai suteiktas A. Mackevičiaus gatvėvardis.
„Šiandien dalyvaujame dar vienoje gyvojoje istorijos pamokoje, kuri primena mūsų krašto žmonių kovą už prigimtinę teisę gyventi laisvai. 1863–1864 m. sukilimas prieš carinę Rusiją patyrė skaudų pralaimėjimą, bet jis budino tautą, žadino sąmonę ir klojo pamatus esminiam įvykiui – Lietuvos valstybės atkūrimui“, – sveikindamas susirinkusius Paveldo departamento atstovus, šaulius, moksleivius ir vietos bendruomenę kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Nauja: pakaunėje jau yra Antano Mickevičiaus g. / J. Kinderytės nuotr.
Kauno–Jurbarko kelio atkarpai tarp Vilkijos ir Seredžiaus A. Mackevičiaus vardą Kauno rajono savivaldybės taryba suteikė dar gegužę, o renginyje faktas paviešintas, pristatytos jau pagamintos gatvės lentelės. Pabrėžta, kad tai – ne tik kelias, bet ir gatvė, prie kurios šliejasi keli kaimai: Daučionys, Ringovė, Skrebenai, Valmantiškiai.
Dar viena įdomi renginio programos dalis – 1863–1864 m. sukilimo istorinė rekonstrukcija, kurios metu pasakota apie sukilėlius, jų kovos būdus, aprangą, ekipuotę – tarsi, sugrąžino į anas dienas, leido pajusti dalelę tuo metu tvyrojusios dvasios.
863–1864 m. sukilimas prieš carinę Rusiją patyrė skaudų pralaimėjimą, bet jis budino tautą, žadino sąmonę ir klojo pamatus esminiam įvykiui – Lietuvos valstybės atkūrimui.
A. Mackevičiaus kelias
Prieš 195-erius metus, 1828 m. birželio 26 d. Morkiuose, Viduklės valsčiuje (dabar – Kelmės rajonas) gimusį A. Mackevičių likimas vedė į Vilnių, Kyjivą, Varnius, Krekenavą Paberžę ir galiausiai Kauno rajoną.
Būtent Paberžės bažnyčioje kovo 20 d. jis pirmasis Lietuvoje iš sakyklos perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai buvo raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po Mišių kunigas nuskubėjo į kleboniją, nusimetė sutaną, apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu, prisikabino pistoletą ir su maždaug 300 valstiečių, ginkluotų medžiokliniais šautuvais, šakėmis ir dalgiais, išėjo į Krekenavos miškus.
Dalyviai: į renginį susirinko Paveldo departamento, Kauno rajono savivaldybės atstovai, šauliai, moksleiviai ir vietos bendruomenė. / J. Kinderytės nuotr.
1863 m. pabaigoje A. Mackevičius tapo visos Kauno gubernijos sukilėlių vadu. Kunigas dalyvavo net 22 kautynėse. Mūšiai vyko įvairiose Lietuvos vietose. Vienas jų – netoli Čekiškės esančiame Lebedžių kaime, prie Karalgirio girios.
Sukilėliai, net ir nesulaukę ilgai žadėtos Vakarų valstybių paramos, nesiruošė pasiduoti. Jie planavo per žiemą sukaupti jėgas ir pavasarį vėl iš naujo plačiu frontu stoti į kovą su caro valdžios pajėgomis. Gruodžio viduryje A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai nutarė keltis per Nemuną ir pasitraukti į Prūsiją.
Sutartoje vietoje neradę valties, sukilėliai užsuko pasišildyti į prie kelio esančią valstybinio eigulio trobelę Ringovės kaime. Čia juos atsitiktinai užklupo caro kariuomenės dalinys. Taip dėl nelemto atsitiktinumo 1863 m. gruodžio 17 d. Kauno rajone pasibaigė nesugaunamojo sukilėlių vado ir kunigo kovos kelias. A. Mackevičius buvo įkalintas ir teisiamas Kaune. Kai jis atsisakė išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu A. Mackevičiui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune, E. Ožeškienės gatvėje, – 1863 m. gruodžio 28 d. nutrūko šios istorinės asmenybės gyvenimo kelias.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaudykla virto gyventojų košmaru: įmonė gaus baudą
Kaišiadorių rajone keletą metą veikianti šaudykla internetiniame puslapyje siūlo neprilygstamą patirtį – išmokti šaudyti iš įvairių ginklų, nuo pistoleto iki šautuvų. Tačiau tokios pramogos kelia nerim...
-
Santakos parke plečiama vaikų žaidimo aikštelė: daugiau laisvės žaisti
Santakos parke geru oru nuolat dūzgia mažieji kauniečiai, tad nuspręsta padidinti vaikų žaidimo aikštelę, įrengti naujų laipynių, kad šioje Kauno dalyje būtų dar daugiau vaikiško juoko. ...
-
Kaune – svečiai iš tolimosios Japonijos: aptarti aktualūs ekologijos klausimai
Kauno miesto vadovai sulaukė Nagojos miesto iš Japonijos delegacijos. Susitikimo metu diskutuota, kaip Kaune pritaikyti žaliąjį kursą, ekologines idėjas bei tvariai gyventi. Be to, atiduota pagarba ir gyvenimo vizas žydams išdavusiam Japon...
-
Valstybė ir mokslas – vienas bendras tikslas
Prieš 105 metus veiklą pradėjo Aukštieji kursai – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga. 1920 m. sausio 27 d., buvusioje (ir vėl būsimoje) gimnazijoje pradėjusi veikti pirmoji laisvos Lietuvos aukštoji ...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Kauno rajone rastas dviratis: ieško savininko
Kauno rajone, Mastaičių kaime, J. Lukšos gatvėje, rastas pilkos spalvos KTM modelio dviratis. ...
-
Santakos parko prieigas papuošė „Saulės laivas“
Netoli Senosios prieplaukos, Kauno Santakos parko pašonėje, iškilo nauja granito ir bronzos skulptūra – Dariaus Augulio kūrinys „Saulės laivas“. Kaip pranešė savivaldybė, meninis darbas simboliškai įprasmina...
-
Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai
Praėjusių metų rudenį startavo Rotušės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu šioje Senamiesčio erdvėje darbuojasi archeologai. Jie jau gali pasigirti ir atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų. ...
-
Kauno mokyklų bendruomenė – sveikesnė ir laimingesnė
Kauno rajono mokyklos aktyviai rūpinasi mokinių sveikata ir gerove. Praėjusią savaitę Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės vedė įdomius ir naudingus užsiėmimus įvairiose ugdymo įstaigose. ...
-
Garliavos kultūros centras turi naują vadovę
Garliavos kultūros centre nuo sausio 23 d. pradėjo dirbti naujoji centro direktorė Raminta Grėbliauskienė. ...