- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su šalies muzikais ir M.K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojais – prof. Vytautu Landsbergiu ir pianistu Roku Zubovu.
„Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas bei aktyvus Čiurlionio muzikos puoselėtojas R. Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai betelpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas.“
Tačiau redaguoti ir išleisti M.K. Čiurlionio kūrinius – toli gražu nėra paprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo. Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus. Dar kitaip tariant – redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.
Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas.
„Kūrinių fortepijonui rinktinę“ sudarė ir redagavo M.K. Čiurlionio proanūkis, pianistas R. Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip kad Fuga b-moll, ar variacijų ciklus „Sefaa Esec“, „Besacas“ ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama bei redaguojama net du metus.
Kaip sako redaktorius R. Zubovas: „Šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą. Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikimui, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius.“
Rokas Zubovas, D. Matvejevo nuotr.
Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. Vytautas Landsbergis pateikė savo viziją, praturtindamas M.K. Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje „Mažoji sonata. Mūsų dainelės“, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausiai gvildeno M.K. Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos Čiurlionio kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.
„Mažoji sonata“ – tai paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. „Turiu viziją, kad ši „Mažoji sonata“ galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas Čiurlionio pianistų konkursui.“
Antroji rinktinės dalis pavadinta „Mūsų dainelės“. Čia bus galima rasti M.K. Čiurlionio liaudies dainų aranžuotes, mažas variacijas. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur naujai sudėlioja dalis: „Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnu atveju yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose.“
Rinktinėje variacija „Lietuviška lopšinė“ apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Iš tradicijų susideda tauta“: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvauja Dainų šventės eisenoje6
Šeštadienio pavakarę, prieš paskutinį šimtmečio Dainų šventės koncertą, Vilniuje prasidėjo šventės dalyvių eitynės nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. ...
-
Tūkstančiams choristų diriguosiantis P. Gylys: Dainų šventė mums tapo šventa (interviu)7
Dainų šventė tapo mums šventa, sako šimtmečio renginyje tūkstantinei choristų miniai šeštadienį diriguosiantis Povilas Gylys. ...
-
Dainų šventės finalas Vilniuje – eitynės ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“1
Vilniuje šeštadienį vyks jubiliejinės Dainų šventės baigiamieji renginiai – eitynės iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyksiantis Dainų dienos koncertas „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Pažintis su pasaulio legendomis tapusiais litvakų dailininkais20
Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai („L’École de Paris“), kūrybai skirtas parodas. Trečioje šio ciklo parodoje ...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
T. Dirgėla paėmė futbolo kamuolį: jis padeda tapti geresniu žmogumi
Sunku patikėti, kad tie, kurie šiandien stebi Europos futbolo čempionato rungtynes, nėra svajoję išbėgti į čempionato aikštę ir tapti vienu iš geriausių pasaulio futbolininkų. Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos naujosio...
-
Ir Laikrodžių muziejaus metus skaičiuoja laikas2
Besididžiuojanti savo istorijos išskirtinumu Klaipėda garsi ir originaliais muziejais. Uostamiestis puikuojasi ir vienu unikaliausių Šiaurės Europoje Laikrodžių muziejumi. Retas žino, kad idėja steigti jį gimė beveik atsitiktinai, prie ...
-
Dainų šventės organizatoriai kreipiasi į žiūrovus: turi svarbų prašymą4
Liepos 5 d. ir 6 d. įvyks paskutinieji Lietuvos dainų šventės šimtmečio renginiai. Penktadienį – Šokių diena „Amžių tiltais“ 13 val. ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šeštadien...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...