L. Mateikienė Kauną iškeitė į Mažeikius. Čia atvyko dirbti į naftos įmonę, užsilikti neplanavo – galvojo, kad trejiems metais. Tačiau šis profesinis iššūkis tęsiasi 27-erius laimingus metus, per kuriuos ir karjera pasisekė, ir šeima užgimė.

„Mažeikiai toks kompaktiškas miestas. Čia viskas šalia. Gimsta vaikas? Gydytojai šalia. Darželiai, mokyklos – per pievą“, – šypsosi rankoje teptuką belaikanti pašnekovė. Moteris tapo Mažeikių suaugusiųjų dailės klasėje, kurioje – daug spalvų ir daug apsilankančių mažeikiškių.

„Čia susirinkę, atrodo, turėtų būti kokie išplaukę menininkai. Taip, mes išplaukę,– juokiasi L. Mateikienė. – Tai tiksliuosius mokslus baigę, tai namų šeimininkės ar šeimininkai – žmonės labai skirtingi ir tai atsispindi spalvose, paveiksluose. Mane tai žavi.“

Pati mažeikiškė savo esamas pareigas apibūdina kaip „darbą su technologiniais dokumentais ir sistemomis“. Pažvelgusi, kaip tapyti sekasi ir laidos vedėjui, L. Mateikienė subtiliai citavo savo pačios tapybos mokytoją: „Yra gražių vietų.“

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Apie gražias Lietuvos vietas kalba ir A. Dimaitė. Gyvendama ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, jauna mergina ieškojo, kaip galėtų suburti kolektyvą ir kartu šokti Korėjos popmuzikos šokius. Tokius, kokius šoka kultiniais tapę kolektyvai, kaip „BTS“ ar „Black Pink“. Amanda bendraminčių ieškojo didmiesčiuose, kol galiausiai grįžo į gimtuosius Mažeikius, kuriuose šokių grupelė ir užgimė bei sužibėjo.

„Mažeikiuose vis tiek daugiau ką pažįstu, čia paprastesni žmonės, žinojau mokyklas, kas su kuo bendrauja. Mažeikiuose šis būrelis labiausiai ir pavyko, nes čia žmonės paprasti ir draugiški. Tai yra gimtieji namai“, – sakė šokių mokytoja.

Ji pasakoja iš pradžių bijojusi, kad nesugebės surinkti 12 žmonių grupės. Dabar moko 46 ir džiaugiasi, kad atsiranda dar daugiau norinčiųjų šokti pagal korėjietišką popmuziką. A. Dimaitės manymu, jaunimui reikia dabar populiarių pramogų.

O štai mažeikiškiai R. ir V. Ramanauskai veda beržo tošies edukacijas ir dalyvauja folkloro kolektyvuose. Vietos kultūros šviesuoliai tai daro Mažeikių muziejuje. Jame ir gimė ne tik jų bendros veiklos, bet ir meilė.

„Pradėjome tą pačią dieną dirbti, pasodino į tą patį kabinetą. Sėdėjom, sėdėjom ir prisisėdėjom“, – šypsojosi V. Ramanauskas. Mažeikius jis vadina kadaise buvusiu pramoniniu miestu, kuriame dabar yra labai daug kultūros.

„Savaitgaliais žmonių atvažiuoja iš Latvijos. Vos 9 kilometrai. Anksčiau atvažiuodavo į turgų, o pirmadienį išgirstame, kad buvo ir muziejuje. Vadinasi jiems rūpi ir patirti kultūrą“, – žemaičiavo R. Ramanauskienė.

Laidos dalyviai tradiciškai pasakojo apie tris savo miesto bruožus, kurie traukia, ir tris, kurie atgraso. Pastaruosius galvojo gan sunkiai, nes gal jų tiesiog nėra? Atsakymai į šiuos klausimus – laidoje „Toliau nuo miesto“ šeštadienį 9.30 val. per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.