J. Skalecka: jūs nežinote, kas yra karas

Vaiko ištarti žodžiai dažnai sujaudina net didžiausius cinikus. Kuo jie ypatingi? Vaikas retai kalba pretenzingai, nesislepia po intelektualo kauke, nevartoja tarptautinių žodžių ir nedemonstruoja žinių apie meną norėdamas pasipuikuoti. Jei vaikai kuria, jie negalvoja apie kūrinio estetiškumą ar meninę vertę. Paprastai vaikai rašo tik tai, ką patys nori, o ne tai, ką reikia ar kas atrodo protinga.

Vaikų sukurta literatūra traukia nuoširdumu, drąsa, kartais net skausmingu atvirumu. Tai paaiškina, kodėl kaukėtoje, susvetimėjusioje visuomenėje Anos Frank dienoraštis buvo skaitomiausia knyga ir kodėl didžiulio susidomėjimo sulaukė ukrainietės paauglės Jevos Skaleckos dienoraštis „Jūs nežinote, kas yra karas“. Jeva, gyvendama Charkive, nuo karo pradžios stebėjo chaotišką aplinką, savo jausmus ir kitas ribines patirtis. Galime būti objektyvūs ir teigti, kad šie paauglės užrašai yra tiesiog aktualūs ir karui pasibaigus bus užmiršti. Nors tokios literatūros meninė vertė menka, joje esama dalykų, kuriuos reikia aptarti.

Turint omenyje, kad dienoraštį rašė dvylikos metų mergaitė, maloniai stebina jo pasakotoja-veikėja. Dienoraštis – ne tik karo įvykių fiksavimo būdas, bet ir durys į mergaitės vidinį pasaulį. Perskaičiusi knygą pamaniau, kad pasakotoja galėtų būti įtikinama romano veikėja. Ji atidžiai stebi ne tik aplinką, bet ir save. Kasdienybės elementai, nesusiję su karu, daro istoriją tikrovišką. Vaizduojama, kaip pasikeitė vaikų gyvenimas prasidėjus karui (draugų prisiminimai, susirašinėjimai).

Tokios knygos – ne estetiniam pasigėrėjimui, jos informuoja, budina iš sąstingio.

 

Kita vertus, jei šie memuarai – literatūros kūrinys, trūksta tėvų vaidmens atskleidimo. Galbūt ši spraga atsirado todėl, kad tai knyga apie vaikų patirtis ir skirta vaikams. Taip pat neaišku, ar tai autentiškas paauglės pasakojimas, ar leidėjų koreguotas tekstas.

Tokios knygos – ne estetiniam pasigėrėjimui, jos informuoja, budina iš sąstingio. Literatūrologai dažnai kritikuoja autorius, bandančius skaitytoją paveikti jautriomis temomis, tačiau ši knyga kitokia. Nors dabar mergaitė su močiute glaudžiasi Airijoje, pasakojimo centre – karo sąlygomis gyvenantys vaikai.

Kaip skelbia knygos anotacija, tai liudijimas apie nesunaikinamus dalykus, pavyzdžiui, viltį. Kartais bandymai suteikti tekstui optimizmo būna nevykę, tačiau šiandien Ukrainoje tikėjimas šviesesne ateitimi padeda išgyventi. Knygos neįmanoma atpasakoti ar išsamiai analizuoti. Ji tik kviečia vaikus ir suaugusius skaitytojus pažvelgti į įžodintą realybę ir pakurstyti vilties ugnį.


Šiame straipsnyje: Santakaliteratūra(santaka)karas UkrainojeJeva Skaleckadienoraštisknygakaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją
    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją

    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusios susikūrimą, eksponatų sugadinimo ar netekimo atveju Vyriausybės prašoma įsipareigoti atlyginti virš 10 mln. eurų. ...

    6
  • V. Čepas laužo stereotipus <span style=color:red;>(interviu)</span>
    V. Čepas laužo stereotipus (interviu)

    Po kelerių metų teismų maratono, kurio priežastimi tapo dokumentinis romanas „Siena“, jo autorius klaipėdietis, visuomenės veikėjas, rašytojas ir psichologas Vytautas Čepas ką tik išleido naują kūrinį. Tačiau ir romanas &...

    14
  • Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas
    Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas

    Nuo liepos 1-osios miesto bibliotekos nurašytas knygas gali atiduoti miestiečiams. Sekite naujienas ir nesnauskite, jei norite papildyti asmeninę biblioteką. ...

    6
  • Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga
    Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga

    Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...

    1
  • Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis
    Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis

    Kas yra viešasis menas? Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tai daugiakultūrių idėjų eklektika, kad ir kam dedikuojamas kūrinys, kad ir kur jis eksponuojamas, kad ir kokių intencijų būta jį kuriant ir komponuojant viešojoje erdvėje, ir, ...

    1
  • Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome
    Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome

    „Tikrąją Ukrainą galima pažinti per jos literatūrą“, – sako ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė Jaryna Čornohuz. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji priminė apie svarbią kovą, kurią ukrainiečiai šiandi...

  • Režisierės G. Griniūtės spalvos
    Režisierės G. Griniūtės spalvos

    Kino ir teatro režisierė, dramaturgė Greta Griniūtė šiuo metu gyvena Barselonoje, kur šių metų pradžioje viename miesto teatrų – „Theatre de Raval“ – pristatė pagal savo pjesę sukurtą ir pačios režisuotą spe...

  • Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis
    Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis

    Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. ...

  • Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina
    Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina

    Šiais laikais nupirkti vaikui žaislą – juokų darbas, bet rasti tokį, su kuriuo mažasis norėtų ir keltis, ir gultis, ir dalytis dienos džiaugsmais – užduotis ne iš lengvųjų. Kaip tik tokius kuria Toma Martinaitienė ir Simon...

  • Kas mūsų laukia @eityje?
    Kas mūsų laukia @eityje?

    Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...

    2
Daugiau straipsnių