Keturioliktą kartą Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamas konkursas šiemet sulaukė 80 paraiškų iš septynių Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų. Tai daugiausia bakalauro ir magistro studijų baigiamieji darbai, taigi pirmieji vieši būsimųjų dizaino kūrėjų prisistatymai. Parodoje pristatyta  iš viso penkiolika šiuolaikinio dizaino projektų – po tris komisijos geriausiais penkiose kategorijose pripažintus darbus. Tad paroda aprėpė itin plačią požiūrio į dizainą amplitudę, sujungtą nuosaikios, bet sustruktūrintos Vytauto Gečo parodos architektūros.

Žvilgsnis iš šalies

Jaunųjų kūrėjų darbus produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų kategorijose vertino solidi ekspertų komisija. Jau antrą kartą komisija sudaryta tik iš užsienio ekspertų – taip siekiama užtikrinti konkurso skaidrumą, vertintojų nešališkumą ir užmegzti tarptautines partnerystes.

Šių metų komisiją sudarė penki dizaino profesionalai iš Portugalijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Švedijos. Daktaro laipsnį Lisabonos architektūros mokykloje įgijusi architektė, kuratorė, tyrėja, redaktorė ir profesorė Andreia Garcia šiuo metu yra studijos „Architectural Affairs“ įkūrėja ir bienalės „Art(e)Facts Knowledge“ direktorė. Dizaino tyrimų atstovas Pierre’as Foulonneau – Prancūzijoje gyvenantis produkto dizaineris ir dizaino konsultantas, „L’École de design Nantes Atlantique“ patarėjas ir projektinių užduočių vadovas. Grafikos dizaineris iš Didžiosios Britanijos Mike’as Bondas – dizaino agentūros „Bond & Coyne“, teikiančios kūrybines ir strategines paslaugas švietimo, technologijų, žiniasklaidos ir mokslo sričių atstovams, įkūrėjas, be to, dėsto dizaino, kūrybinio mąstymo ir verslumo disciplinas įvairiose mokyklose, įskaitant ir Londono karališkąjį meno koledžą. Stokholme gyvenantis dizaineris Simonas Anundas pastaruosius vienuolika metų dėsto baldų dizainą Konstfack menų, amatų ir dizaino universiteto Baldų dizaino ir interjero architektūros institute, 2020 m. įkūrė tvarių baldų gamybos įmonę VERK, dirba kūrybos vadovu. Įvairiapusė taikomųjų menų profesionalė Clara Tosi Pamphili savo praktikoje jungia meną, dizainą, architektūrą, madą; ji yra didžiausio Italijos muziejų centro „PalaExpo“ viceprezidentė ir renginio „A.I. Artisanal Intelligence“ sumanytoja ir kuratorė, dėsto Romos dailės akademijoje.

Vertindami studentų darbus komisijos nariai atsižvelgė į projektų aktualumą globaliame šiuolaikiniame kontekste, koncepcijos originalumą, profesionalų medžiagos pateikimą ir projekto galimybes virsti realiu produktu.

„Įvertintuose projektuose nagrinėjamos kultūrinės refleksijos, medžiagų tyrinėjimo ir dizaino socialinio poveikio temos. Darbuose gilinamasi į tapatybę, atmintį ir aplinką, dėmesį sutelkiant į tai, kaip objektai ir erdvės gali paveikti ir atspindėti žmogaus patirtį ir visuomenės vertybes. Projektai iliustruoja stiprėjančią dizaino tendenciją, kai, sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, sujungiamas tvarumas, kultūrinis pasakojimas ir į vartotoją orientuotos inovacijos“, – konkurse dalyvavusių jaunųjų dizaino kūrėjų interesus apibendrino VDA Dizaino inovacijų centro projektų vadovė Daina Eičaitė.

Mados dizainas

J. Kuzmaitės nuotr.

Mados dizaino kategorijoje Jaunojo dizainerio prizu apdovanota Ugnė Pienė Noreikytė kolekcija „350p“ (Vilniaus kolegija, darbo vadovė lekt. Morta Nakaitė) siekia sudominti ir informuoti žiūrovą apie asmeninių pastangų svarbą kovojant su klimato kaita, todėl kolekcijos pavadinime užkoduotos ryškios ribas žyminčios reikšmės.

J. Kuzmaitės nuotr.

350 mln. dalių anglies dvideginio atmosferoje riba yra laikoma aukščiausia ir saugiausia koncentracija, siekiant išlaikyti stabilų klimatą, o „p“ reiškia poliarinius regionus, kuriuose būtent atšilimo poveikis pats ryškiausias Žemėje. Tad, derinant istorines poliarines ekspedicijas, poliarinius kraštovaizdžius ir japonų filosofijas – bušido, dzenbudizmą ir vabisabį – su ryškia animės estetika, šia kolekcija atkreipiamas dėmesys į pasaulinio atšilimo poveikį būtent poliariniams regionams.

J. Kuzmaitės nuotr.

Kiekvienas šios kolekcijos drabužis kontrastingais siluetais, medžiagomis, spalvomis ir tekstūromis, atspindinčiomis atšiaurius klimato kaitos padarinius ir poliarinių regionų grožį ir trapumą, pasakoja savo istoriją.

Produkto dizainas

Produkto dizaino kategorijoje įvertinta Milda Palivonaitė, pasakodama apie atmosferinių šviestuvų kolekciją „Lit Things“ (VDA, darbo vadovė lekt. Marija Puipaitė), visų pirma prisimena saulės spindulių žaismą plono medienos sluoksnio lakštelio rievėse ir akimirkos žavesį.

J. Kuzmaitės nuotr.

Medžio lukštas – tai plonas medienos sluoksnis. Bandydama šios medžiagos galimybes, jaunoji dizainerė atrado, kad tuo atveju, kai nuo aukšto medžio atpjaunamas nepažeistas sluoksnis, galima sukurti 2,5 m ilgio šviestuvą. Tuo galėjo įsitikinti ir „Jaunojo dizainerio prizas 2024“ nugalėtojų darbų parodos lankytojai.

J. Kuzmaitės nuotr.

„Lit Things“ – atmosferiniai šviestuvai, sukurti jautriai elgiantis su medžiaga, su ja eksperimentuojant, ją stebint. Į kiekvieną šviestuvą įdėta daug rankų darbo, daug mažų ir didelių procesų padėjo sukurti minimalistinės estetikos objektų, leidžiančių parsinešti namo paskutinį saulės spindulį.

Interjero dizainas

Interjero dizaino kategorijoje nugalėjusi Unė Jonynaitė kviečia užsukti į „2C Efemerišką naktinį klubą“ (VDA, darbo vadovė doc. Laura Malcaitė).

J. Kuzmaitės nuotr.

Pasak jaunosios kūrėjos, kai dieną šurmuliuojantis miesto peizažas išnyksta, naktis tampa kupina laikinumo, nuotykių ir įspūdžių. Tokių jausmų sukelia miesto naktinis gyvenimas, kurio epicentre atsiduria žmogus, muzika ir šokis. Šis pripučiamas objektas kuria patirtis, leidžiančias išsilaisvinti iš kasdienybės, nuobodulio ir kamuojančių problemų. Naktinis klubas „2C“, kurio dizaino prieiga tampa pripučiama architektūra, tarsi laikina šventovė, transformuojanti ir kurianti miesto peizažą ir garsinį kraštovaizdį, stimuliuojanti lankytojų protą ir kūną.

J. Kuzmaitės nuotr.

Pasirinkta pripučiamos erdvės technologija leidžia klubui būti nepriklausomam ir sukuria aplinką, suteikiančią unikalios ir nepamirštamos dalyvio patirties.

Komunikacijos dizainas

Komunikacijos dizaino kategorijoje apdovanota Edvilė Koorits įvertinta už Įslaptintų kelionių Lietuvoje mobiliosios programėlės dizainą (Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, darbo vadovas lekt. Darius Kisielius).

J. Kuzmaitės nuotr.

Ši mobilioji programėlė skatina žmones pažinti Lietuvą ir pajausti ją iš skirtingų perspektyvų. Programėlė paremta dienoraščio principu. Ji apima tik kūrėjo rekomenduojamus objektus, paslaptingus maršrutus, mažiau lankomas vietas ir naudingus kelionių patarimus. Unikalus jos bruožas – įslaptinti maršrutai, kai naudotojai žino tik pagrindinę kelionės informaciją, o tolesnių užuominų gauna keliaudami. Programėlė padeda keliautojams po Lietuvą lengviau atrasti naujų, neįprastų lokacijų ir suteikia galimybę pasinerti į nuotykių kupiną kelionę.

J. Kuzmaitės nuotr.

Pasak jaunosios dizainerės, keliautojas, nežinodamas viso maršruto, pradeda kelionę, tačiau nežino kelionės pabaigos, todėl kelionė tampa įdomesnė. Kitaip tariant, nežinant konkretaus kelionės tikslo, tikslu tampa pati kelionės patirtis.

Dizaino tyrimai

Bene labiausiai savo įvairove intriguojanti kategorija – dizaino tyrimai. Čia prizą pelnė Augustina Lavickaitė ir jos projektas „Informacijos nešikai“ (Eindhoveno dizaino akademija (Nyderlandai), darbo vadovas Marco Ferarri), kuriame gilinamasi į uždraustos informacijos publikavimo ir platinimo medijų ekosistemą, kuri XIX ir XX a. veikė kaip pasipriešinimo Rusijos priespaudai ir sovietinei okupacijai priemonė.

J. Kuzmaitės nuotr.

Dizaino projektas nagrinėja sudėtingą šiai veiklai funkcionuoti reikalingų elementų sistemą, sudarytą iš žmonių tinklo, vietos infrastruktūros ir palankaus aplinkos reljefo. Kitaip tariant, jungdama komunikacijos, archeologijos, istorijos ir meno disciplinas A. Lavickaitė analizuoja knygnešių ir partizanų veiklą Lietuvos miškuose.

J. Kuzmaitės nuotr.

Vaizdo instaliacija nukelia žiūrovus į Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lenkija ir Kaliningradu esantį mišką, dabar turintį politinę reikšmę ir svarbų istorinį kontekstą. Pasitelkus įvairius liudijimo būdus – gyvą kraštovaizdį, archyvuotą istoriją ir šiuolaikinį žiūrovą – instaliacija pristato reljefą (landšaftą) kaip aktyvų pasipriešinimo kovos dalyvį, sudariusį galimybę gabenti informaciją. Pasak jaunosios dizainerės, jungiant skirtingus informacijos šaltinius, dizainas leidžia pasakoti didesnes, drąsesnes istorijas ir taikliau, drąsiau pasiekti platesnę auditoriją.

Publikos įvertinimas

Parodoje balsuojant lankytojams ir platesnei publikai daugiausia balsų surinko ir publikos prizą pelnė mados dizaineris Raimedas Latvys ir jo žmogaus gyvuliškosios prigimties vaizdavimas mados dizaino kolekcijoje „Metamorfozė“.

J. Kuzmaitės nuotr.

Šios kolekcijos atspirties tašku tapo mintis, kad žmonės, siekdami trumpalaikių malonumų, praranda tikrąją gyvenimo prasmę. Šis reiškinys lyginamas su šiuolaikinėje visuomenėje egzistuojančiais vartotojiškais įpročiais, kurie, pasak autoriaus, tik dar labiau atitolina individą nuo jo egzistencinių tikslų. Įkvėpimo kolekcijai dizaineris sėmėsi iš Franzo Kafkos novelės „Metamorfozė“, taip pat iš su lietuvišku kurortu asocijuojamų objektų ir poilsiautojų rutinos. Šiuo darbu siekiama pabrėžti mados dizaino galimybes reflektuoti visuomenės problemas ir skatinti kritinį požiūrį į šiuolaikinį gyvenimo būdą.

J. Kuzmaitės nuotr.

Premija dėstytojui

Augant konkursui, organizatoriai mato prasmę įvertinti ir dizaino sričių dėstytojus, kurių atsidavimas dizaino edukacijai prisideda prie jaunųjų talentų ugdymo ir Lietuvos dizaino industrijos vystymo. Šiais metais premija buvo skirta VDA akademijos senato pirmininko ir Dizaino katedros vedėjo doc. Šarūno Šlektavičiaus (1977–2023) atminimui.

Š. Šlektavičius du dešimtmečius aktyviai dalyvavo įvairiuose dizaino kompetencijų ugdymo ir sklaidos projektuose, buvo vienas iš 2016 m. įkurto „Dizaino fondo“ steigėjų ir aktyvių bendraautorių. Su bendraminčių komanda sukūrė ekologišką upės keltą per Nerį „Uperis“, studentus ir absolventus skatino kurti ambicingus ir inovatyvius produktus.