- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maskvoje namų arešte laikomo maištingojo Rusijos teatro genijaus Kirilo Serebrenikovo naujausia juosta Kanų kino festivalyje buvo pasitikta audringomis stovinčių žiūrovų ovacijomis.
Trečiadienį prestižiškiausiame pasaulio kino festivalyje įvyko K. Serebrenikovo biografinio filmo „Vasara“ (Leto), pasakojančio apie buvusios Sovietų Sąjungos roko legendą Viktorą Cojų, premjera, per kurią juostos aktorių komanda buvo pasveikinta pritarimo šūksmais.
Prieš žengdami raudonu kilimu užklotais laiptais, vedančiais į kino teatrą, aktoriai iškėlė plakatą su režisieriaus vardu. Salėje, kur buvo demonstruojama juosta, viena žiūrovo kėdė simboliškai buvo palikta tuščia.
K. Serebrenikovas, Rusijos sostinės Gogolio centro teatro meno vadovas, nuo pernai rugpjūčio laikomas namų arešte. Jis kaltinamas valstybės lėšų grobstymu. Režisierius, kurio pastatymai rodomi ir legendiniame Maskvos Didžiajame teatre, kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus ir vadina juos absurdiškais. Jo šalininkai šią bylą laiko politiškai motyvuota.
K. Serebrenikovo sulaikymas sukrėtė Rusijos meno pasaulį. Daugybė iškilių menininkų Rusijoje ir už jos ribų atvirai išreiškė palaikymą režisieriui ir pareikalavo jį paleisti į laisvę.
48 metų K. Serebrenikovas įnešė gaivaus vėjo į Maskvos teatro sceną aštrias temas gvildenančių šiuolaikinės dramaturgijos bei savaip interpretuotų klasikinių kūrinių pastatymais.
Režisierius laimėjo apdovanojimus Kanų bei Romos kino festivaliuose, o jo 2012 metų juosta „Neištikimybė“ (Izmena) Vencijos festivalyje buvo nominuotas prestižiniam „Auksiniam liūtui“.
„Vasara“ Kanuose varžosi dėl aukščiausio apdovanojimo - „Auksinės palmės šakelės“.
Juosta pasakoja apie rusų ir korėjiečių kilmės charizmatiškąjį atlikėją V. Cojų, kurio dainos Rusijoje tapo praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigos vadinamosios perestroikos (Michailo Gorbačiovo inicijuotos viešumo ir pertvarkos politikos) himnais.
Kanų kino festivalio rengėjai ir Prancūzijos vyriausybė prašė Maskvos leisti K. Serebrenikovui atvykti į juostos premjerą.
Festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) prieš premjerą žurnalistams sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jiems pasakė: „K. Serebrenikovas turi problemų su šalies teismų sistema. Norėčiau padėti, bet mūsų šalies teismai yra nepriklausomi“.
K. Serebrenikovas niekada atvirai nesmerkė V. Putino politikos, tačiau jo darbai, kuriuose persipina politikos, religijos ir seksualumo temos, užtraukė jam Rusijos religinių ir konservatyviųjų sluoksnių nemalonę. Juos itin papiktino tai, kad režisieriui buvo leista Maskvos Didžiajame teatre statyti baletą apie į Vakarus pabėgusį žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus.
Kremliui artimas kino režisierius, „Oskaro“ laureatas Nikita Michalkovas pareiškė, kad negalima buvo leisti K. Serebrenikovui svarbiausioje šalies teatro scenoje „iškabinti Nurejevo varpos“. Jis turėjo galvoje spektaklio metu matomą nuogos baleto legendos fotografiją, padarytą garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono (Ričardo Avedono).
K. Serebrenikovas yra vienas iš dviejų į „Auksinę palmės šakelę“ pretenduojančių režisierių, kuriems nebuvo leista atvykti į festivalį.
Teheranas, nepaisydamas JAV režisieriaus Oliverio Stone'o (Oliverio Stouno) prašymo, atsisakė panaikinti kelionių draudimą iraniečių meistrui Jafarui Panahi (Džafarui Panahiui), Kanuose pristatančiam juostą „3 veidai“ (3 Faces).
Režisierius disidentas savo filmą sukūrė slapta, nes už paramą demokratijos aktyvistams po 2009-ųjų „pavogtų rinkimų“ jam buvo 20-čiai metų uždrausta išvykti iš gimtinės ir kurti kiną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilona Balsytė: teatro bendruomenė patyrė didelę psichologinę žalą
36 metus gyvuojančiam „Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas. Įklimpo į statybų verslo ir biurokratų džiungles. Europines lėšas prižiūrinti agentūra skyrė 630 tūkst. eurų baudą. Dėl to, kad teatras kapitalinį remontą vykdė ...
-
Karalius Karolis ir „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą
Didžiosios Britanijos Karalius Karolis III kartu su vaizdo perdavimo srautu milžine „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama jo „harmonijos filosofijai“. ...
-
Londono požeminiuose tuneliuose – pamiršta šnipų buveinė
Už mėlynų durų siaurame Londono praėjime giliai po žeme slypi menkai žinomas tunelių tinklas, kadaise naudotas britų šnipų, ten įrengusių slaptą tolimojo ryšio telefonų stotį. ...
-
Maironio muziejuje atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai
Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodų menėje, tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės ir jos mokinių darbuose atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai. ...
-
Vilniaus savivaldybė dar šiais metais ketina paskelbti konkursą Smetonos paminklo projektui
Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. ...
-
Senjorams atsivėrė saugykla
Uždarieji Ąžuolyno bibliotekos fondai atsivėrė smalsiems senjorams. Iš septinto aukšto jie mėgavosi Kauno panorama, kilnojo sunkiausias knygas, susipažino su knygose paliktų daiktų kolekcija. ...
-
Iš muitinės – į pilvo šokius: išlįsti iš uniformos labai norėdavosi
Moterys nenuspėjamos. Aiste Sabaliauskienė – akivaizdus šių žodžių įrodymas. 20 metų dirbusi muitinėje, išėjusi į pensiją ji ėmė šokti pilvo šokius ir burti bendramintes. ...
-
Siuvinėtose fotografijose – namų ilgesys
Sausio 31 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) bus atidaryta personalinė Ulos Kociūtės paroda „Namų beieškant“. Tai – trijų dalių siuvinėtų nuotraukų serija, pasakojanti intymią ir tuo pat metu universalią ist...
-
Senelis tapo legenda: papasakojo ir apie neįtikėtiną rankos istoriją
Keli tūkstančiai tapytojo Eugenijaus Kulviečio paveikslų yra pasklidę po visą pasaulį. Šį įstabų kūrėją likimas nubloškė į tolimąją Kolumbiją, tačiau jis visada norėjo grįžti į gimtinę. Dailininko svajonę įgyvendino jo a...
-
Laikrodžių muziejuje – ir dailės šedevrai
Laikrodžių muziejus vilioja ne tik vis papildoma naujais eksponatais ekspozicija, bet ir vertingais meno kūriniais. Šią savaitę klaipėdiečiams pristatyta XVI–XIX a. Europos tapybos šedevrų paroda iš Lvivo nacionalinės Boryso...