- kaunodiena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Energinga ir žaisminga interpretacija, meistriškas garsų ir balsų jungimas, neatsiejamas nuo gilaus žanro ir kūrinio supratimo.“ Taip Vakarų Europos kritikai atsiliepia apie šį ketvirtadienį, kovo 31 d. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguosiantį austrų dirigentą Vinzenzą Praksmarerį.
Maestro atvyksta į Kauną vertinti tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „Kaunas Sonorum“ dalyvių ir išbandyti jėgas su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Kauno valstybinėje filharmonijoje orkestras pasirodys su operos soliste Asta Krikščiūnaite. Koncerto pradžia 18 val.
Austrų dirigentas Vinzenzas Praksmareris gimė Lince 1979 m. Fortepijonu pradėjęs groti šešerių, studijavo muzikologiją bei Romanų literatūrą Vienos universitete, dirigavimą Vienos konservatorijoje, prof. Georgo Marko klasėje, 2006 m. su pagyrimu baigė fortepijono specialybę. V. Praksmareris yra atsiskleidęs kaip talentigas vargonininkas ir aranžuotojas.
1998 m. dirigentas įkūrė Vienos kamerinį orkestrą „Divertimento Viennese“ ir iki šiol jam vadovauja. Su šiuo orkestru V. Paksmareris surengė daugybę įsimintinų pasirodymų, kurių programų stilistinė paletė apima ir baroko muziką ir XX a. kompozitorių bei pramoginę antrojo ir trečiojo dešimtmečių muziką.
Kaip operos dirigentas, V. Praksmareris vertinamas už F. Leharo ir F. Von Suppės, L. Fallo kūrinių interpretacijas bei pastatymus. Jis - nuolatinis Leharo festivalio dirigentas.
Asta Krikščiūnaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. A. Vilčinskaitės solinio dainavimo klasę. 1991–1994 m. stažavo Niujorke pas C. Alexander, Y. Abelį ir J. Bakken Klaviter. Karjerą solistė pradėjo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, už čia sukurtą Monikos vaidmenį G. C. Menotti „Mediume“ 1989 metais jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija. Tais pačiais metais ji tapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje I premijos laureate, o 1992 m. – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. 2004 m. dainininkė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.
A. Krikščiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos, Estijos, Suomijos ir kt. teatruose, solistės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. A. Krikščiūnaitė dainavo diriguojant lordui Y. Menuhinui, M. Rostropovičiui, P. Mägi, A. Volmeriui, A. Mustonenui, H. Koivulai, I. E. Reihlui, M. Sidlinui, K. Pendereckiui, K. Kordui, J. Domarkui, S. Sondeckiui, R. Šervenikui, D. Katkui, P. Bermanui, koncertavo su Lietuvos nacionaliniu ir Valstybiniu simfoniniais, Varšuvos ir Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Minsko kameriniais orkestrais, Joensu miesto orkestru.
Koncerto programoje: Richard Strauss - Cäcilie, Op. 27 No. 2; Morgen, Op. 27 No. 4; Das Rosenband, Op. 36 No. 1; Zueignung, Op. 10 No. 1; Ludvig van Beethoven – Uvertiūra „Leonora“ nr. 3; Antonin Dvorak – Simfonija nr. 9 e-moll op. 95 „Iš naujojo pasaulio“ |
---|
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...