Kauno simfoniniam orkestrui diriguos iškilus austrų dirigentas Vinzenzas Praksmareris

„Energinga ir žaisminga interpretacija, meistriškas garsų ir balsų jungimas, neatsiejamas nuo gilaus žanro ir kūrinio supratimo.“ Taip Vakarų Europos kritikai atsiliepia apie šį ketvirtadienį, kovo 31 d. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguosiantį austrų dirigentą Vinzenzą Praksmarerį.

Maestro atvyksta į Kauną vertinti tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „Kaunas Sonorum“ dalyvių ir išbandyti jėgas su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Kauno valstybinėje filharmonijoje orkestras pasirodys su operos soliste Asta Krikščiūnaite. Koncerto pradžia 18 val.

Austrų dirigentas Vinzenzas Praksmareris gimė Lince 1979 m. Fortepijonu pradėjęs groti šešerių, studijavo muzikologiją bei Romanų literatūrą Vienos universitete, dirigavimą Vienos konservatorijoje, prof. Georgo Marko klasėje, 2006 m. su pagyrimu baigė fortepijono specialybę. V. Praksmareris yra atsiskleidęs kaip talentigas vargonininkas ir aranžuotojas.

1998 m. dirigentas įkūrė Vienos kamerinį orkestrą „Divertimento Viennese“ ir iki šiol jam vadovauja. Su šiuo orkestru V. Paksmareris surengė daugybę įsimintinų pasirodymų, kurių programų stilistinė paletė apima ir baroko muziką ir XX a. kompozitorių bei pramoginę antrojo ir trečiojo dešimtmečių muziką.

Kaip operos dirigentas, V. Praksmareris vertinamas už F. Leharo ir F. Von Suppės, L. Fallo kūrinių interpretacijas bei pastatymus. Jis -  nuolatinis Leharo festivalio dirigentas.

Asta Krikščiūnaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. A. Vilčinskaitės solinio dainavimo klasę. 1991–1994 m. stažavo Niujorke pas C. Alexander, Y. Abelį ir J. Bakken Klaviter. Karjerą solistė pradėjo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, už čia sukurtą Monikos vaidmenį G. C. Menotti „Mediume“ 1989 metais jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija. Tais pačiais metais ji tapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje I premijos laureate, o 1992 m. – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. 2004 m. dainininkė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.

A. Krikščiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos, Estijos, Suomijos ir kt. teatruose, solistės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. A. Krikščiūnaitė dainavo diriguojant lordui Y. Menuhinui, M. Rostropovičiui, P. Mägi, A. Volmeriui, A. Mustonenui, H. Koivulai, I. E. Reihlui, M. Sidlinui, K. Pendereckiui, K. Kordui, J. Domarkui, S. Sondeckiui, R. Šervenikui, D. Katkui, P. Bermanui, koncertavo su Lietuvos nacionaliniu ir Valstybiniu simfoniniais, Varšuvos ir Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Minsko kameriniais orkestrais, Joensu miesto orkestru.

Koncerto programoje:

Richard Strauss - Cäcilie, Op. 27 No. 2; Morgen, Op. 27 No. 4; Das Rosenband, Op. 36 No. 1; Zueignung, Op. 10 No. 1;

Ludvig van Beethoven – Uvertiūra „Leonora“ nr. 3;

Antonin Dvorak – Simfonija nr. 9 e-moll op. 95 „Iš naujojo pasaulio“

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių