- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pabėgimas iš Marienburgo pilies dėl savo nuotykingumo visuomet buvo vienas populiariausių Lietuvos istorijos epizodų. Tai įvyko prieš 655 metus lapkričio 11 d.
Nelaisvė ir šeima
Apie anuomet labai svarbų Lietuvai įvykį pasakojusi istorikė Inga Baranauskienė atidžiai tyrinėjo Kęstučio pabėgimo iš Marienburgo pilies aplinkybes.
Pasak istorikės, kai 1361 m. kovą Kęstutis Mozūrų ežeryno rajone pateko mūšyje į Vokiečių ordino nelaisvę ir buvo įkalintas Marienburgo pilyje, jo nelaisvė tapo didele problema Lietuvai. Trakų kunigaikštystėje kilo valdžios krizė: Kęstučio sūnui Vytautui, kuris turėjo perimti tėvo pareigas, 1361 m. tebuvo apie dešimt metų.
Žinoma, jo motina Birutė būtų galėjusi atlikti regentės vaidmenį iki Vytauto pilnametystės, tačiau Kęstučio sūnus iš pirmos santuokos Butautas laikė save teisėtu tėvo paveldėtoju.
Galimi padariniai
Konfliktą amortizavo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, iš dviejų sūnėnų aiškiai teikęs pirmenybę Vytautui, kaip savo sūnaus Jogailos, atitinkamai pasirinkto tapti aukščiausiosios valdžios paveldėtoju, artimiausiam draugui.
Algirdas, matyt, laikė Butautą grėsme Jogailai, o gal ir sau pačiam. Ir tai, pasak istorikės, pasitvirtino 1365 m., kai Butautas su savo jaunesniuoju broliu Survila išties perbėgo į kryžiuočių pusę ir padarė Lietuvai nemažai žalos.
Ilgainiui vidaus nesutarimai būtų neišvengiamai atsiliepę Trakų kunigaikštystės gynybos efektyvumui, kurį Ordino vadovybė 1361 m. patikrino, surengusi žygius į Gardiną ir į Kauno apylinkes. Šie žygiai neatnešė Ordinui apčiuopiamų rezultatų, bet ateitį buvo sunku nuspėti.
Derybos be rezultatų
Algirdas ir Birutė suprato, kad geriausias sprendimas šiomis aplinkybėmis – kuo skubiau išlaisvinti Kęstutį. Tad į Marienburgą bent du kartus buvo siunčiami derybininkai, bet Ordinas, matyt, nustatė tokią Kęstučio paleidimo kainą, kokios Lietuva negalėjo sumokėti. Todėl pabėgimo organizavimas tapo vienintele, nors ir rizikinga išeitimi.
Nesigilindami į I.Baranauskienės oponentų svarstymus apie Kęstučio pabėgimo peripetijas, su istorike kalbėjomės būtent apie jos tyrinėtas ir svariais argumentais paremtas pabėgimo aplinkybes.
Aukštakilmio kalinio celė
Anot istorikės, Kęstutis greičiausiai buvo įkalintas Marienburgo Aukštutinės pilies cokolinio aukšto celėje, vėliau pavadintoje Vytauto cele – laikui bėgant šis celės pavadinimo kuriozas buvo aiškinamas kryžiuočių noru įkalinti Vytautą ten pat, kur anksčiau buvo įkalintas jo tėvas.
"Išties 1361 m. Marienburgo pilyje nebuvo tinkamesnės vietos aukštakilmiam kaliniui saugoti, – pasakojo istorikė. – Vytauto celė, kurią ir šiandien galima apžiūrėti, buvo vienintelė patalpa, specialiai įrengta kaip kalėjimas. Šalia jos – karceris, patalpos sargybai, t.y. dviem riteriams, kurie, pasak Vokiečių ordino kronikininko Vygando Marburgiečio, saugojo Kęstutį. Pati celė erdvi, bet labai prastai apšviesta. Vienintelis langelis bolavo aukštai, gilioje nišoje, – jos sienos storis siekė maždaug 3 m. Tad net ir saulėtą dieną celė skendėjo prieblandoje. Tai galėjo būti svarbus veiksnys, į kurį, matyt, atsižvelgta rengiant Kęstučio pabėgimo planą."
Sienos buvo įveikiamos
Pirmoji kliūtis jo kelyje į laisvę buvo maždaug 3 m storio siena, kurioje buvo nuspręsta tiesiog praardyti skylę. Jeigu Kęstučio pabėgimo istoriją, anot I.Baranauskienės, imtųsi ekranizuoti koks Holivudo arba net lietuvių režisierius, filmas galėtų sėkmingai konkuruoti su garsiuoju "Pabėgimu iš Šoušenko" ("Shawshank Redemption", 1994 m., sukurtu pagal Stepheno Kingo novelę)".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karalius Karolis ir „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą
Didžiosios Britanijos Karalius Karolis III kartu su vaizdo perdavimo srautu milžine „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama jo „harmonijos filosofijai“. ...
-
Londono požeminiuose tuneliuose – pamiršta šnipų buveinė
Už mėlynų durų siaurame Londono praėjime giliai po žeme slypi menkai žinomas tunelių tinklas, kadaise naudotas britų šnipų, ten įrengusių slaptą tolimojo ryšio telefonų stotį. ...
-
Maironio muziejuje atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai
Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodų menėje, tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės ir jos mokinių darbuose atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai. ...
-
Vilniaus savivaldybė dar šiais metais ketina paskelbti konkursą Smetonos paminklo projektui
Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. ...
-
Senjorams atsivėrė saugykla
Uždarieji Ąžuolyno bibliotekos fondai atsivėrė smalsiems senjorams. Iš septinto aukšto jie mėgavosi Kauno panorama, kilnojo sunkiausias knygas, susipažino su knygose paliktų daiktų kolekcija. ...
-
Iš muitinės – į pilvo šokius: išlįsti iš uniformos labai norėdavosi
Moterys nenuspėjamos. Aiste Sabaliauskienė – akivaizdus šių žodžių įrodymas. 20 metų dirbusi muitinėje, išėjusi į pensiją ji ėmė šokti pilvo šokius ir burti bendramintes. ...
-
Siuvinėtose fotografijose – namų ilgesys
Sausio 31 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) bus atidaryta personalinė Ulos Kociūtės paroda „Namų beieškant“. Tai – trijų dalių siuvinėtų nuotraukų serija, pasakojanti intymią ir tuo pat metu universalią ist...
-
Senelis tapo legenda: papasakojo ir apie neįtikėtiną rankos istoriją
Keli tūkstančiai tapytojo Eugenijaus Kulviečio paveikslų yra pasklidę po visą pasaulį. Šį įstabų kūrėją likimas nubloškė į tolimąją Kolumbiją, tačiau jis visada norėjo grįžti į gimtinę. Dailininko svajonę įgyvendino jo a...
-
Laikrodžių muziejuje – ir dailės šedevrai
Laikrodžių muziejus vilioja ne tik vis papildoma naujais eksponatais ekspozicija, bet ir vertingais meno kūriniais. Šią savaitę klaipėdiečiams pristatyta XVI–XIX a. Europos tapybos šedevrų paroda iš Lvivo nacionalinės Boryso...
-
Vienys ukrainiečių ir lietuvių muzika
Šiandien 11.30 val. Klaipėdos tautinių kultūrų centre vyks lietuvių ir ukrainiečių koncertas, kuriame akordeonu bus atliekami lietuvių ir ukrainiečių autorių kūriniai. O vasario pabaigoje centre bus prisimintos trečiosios karo Ukrainoje met...