- Monika Petrulienė, LRT televizijos anujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas žymiausių Lietuvos kino operatorių – Jonas Gricius – įvertintas nacionaline kultūros ir meno premija. Pasak laureato, premija – kaip įnoringa ponia „fortūna“ – nežinai, kada ji tau nusišypsos, o kada tik krestelėjusi plaukus atsuks nugarą.
Vienas žymiausių Lietuvos kino operatorių – Jonas Gricius – įvertintas nacionaline kultūros ir meno premija. Pasak laureato, premija – kaip įnoringa ponia „fortūna“ – nežinai, kada ji tau nusišypsos, o kada tik krestelėjusi plaukus atsuks nugarą.
85-erių kino operatorius yra nufilmavęs kelias dešimtis filmų. Kai kurie jų jau tapo kino klasika. Tai ir Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“.
J. Gricius sako, kad jeigu reikėtų išvardyti asmenybes, su kuriomis teko susidurti ir kurios pakeitė jo gyvenimą, neužtektų ir visos dienos.
„Žinot, tik Jackas Londonas yra teigęs, kad jis yra self made. Bet ir jis toli gražu nėra self made. Mes visi esame daugelio žmonių įtakos rezultatas“, – apie įtaką asmenybės formavimuisi sako premijos laureatas.
J. Gricius – vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude, filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda. Tačiau, pasak J. Griciaus, daugelis žvaigždžių, deja, yra dirbtinai iškeltos. Aktorystė, anot pašnekovo, duodama Dievo. Kaip pavyzdį jis įvardija latvių aktorę Elzą Radzinya. Su ja J. Gricius susidūrė filmuojant rusų režisieriaus Grigorijaus Kozincevo „Hamletą“.
„Aš žiūriu, stovi E. Radzinya ir su kažkuo šnekasi, juokiasi, pasakoja anekdotus. Mes baigėm pasiruošimą, pradedam. Ji peržengia tą raudoną liniją ir staiga tampa Hamleto kaltinama karaliene. Tiesiog nuostabus žmogaus, aktoriaus pasikeitimas. Tokių aš, atvirai šnekant, nesu matęs“, – teigia operatorius.
Grauždavęs save po kiekvieno filmavimo, kad galėjęs padaryti geriau, J. Gricius prisimena, jog vienintelį kartą, kai liko maloniai nustebintas, buvo A. Žebriūno filmas „Paskutinė atostogų diena“. Dar Kryme peržiūrint filmuotą medžiagą, kur vyko filmavimas, jam atrodė, kad vaizdas – siaubingas, o filmas – visiškai nevykęs.
„Parvažiuojam į Vilnių, atvažiuojam į studiją, pasižiūrim studijos ekrane – vaizdas briliantinis“, – prisimena profesionalas.
J. Gricius yra išugdęs kelias kino operatorių kartas, dešimtį metų vadovavo Lietuvos kino studijai. Jis yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs penkis kūrinius apie filmavimo meną. Jis prisipažįsta, kad ir šiandien negali ramiai žiūrėti į operatoriaus darbą. Kartais nė informacijos negirdi – analizuoja, kokia kadruotė, kaip išdėstytos spalvos.
J. Griciui nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už profesinę sąžinę ir už aukščiausią vizualinę kino kultūrą“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės8
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...