- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mirga Gražinytė-Tyla
-
Gidonas Kremeriis
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
-
LMTA bendruomenei – G. Kremerio ir M. Gražinytės dovana
Gruodžio 6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko neeilinis vakaras.
Koncertą surengė LMTA garbės daktaras Gidonas Kremeris, jo vadovaujamas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ bei Nacionalinę kultūros ir meno premiją ką tik pelniusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
Neeilinis koncertas buvo atlikėjų dovana Akademijos bendruomenei LMTA 85-mečio proga. Pasiklausyti koncerto buvo kviečiami ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos mokiniai bei pedagogai.
Programoje skambėjo Ramintos Šerkšnytės ir Mieczysławo Weinbergo kūriniai. Tai kompozitoriai, kurių muzika užima ypatingą vietą tiek G. Kremerio ir orkestro „Kremerata Baltica“, tiek M. Gražinytės repertuare.
Vakarą pradėjo G. Kremeris, atlikęs jo paties smuikui aranžuotus M. Weinbergo 12 preliudų violončelei solo. M. Weinbergas buvo XX a. lenkų kilmės rusų kompozitorius, garsėjęs kaip kino muzikos autorius (jis parašė muziką tokiems tarybiniams filmams, kaip „Skrenda gervės“, animacinis filmukas „Mikė Pūkuotukas“ ir t. t.). Tačiau G. Kremeris prieš keletą metų „atrado“ visą pluoštą vertingos koncertinės M. Weinbergo muzikos, kurią šiuo metu atlieka savo solo bei orkestro „Kremerata Baltica“ programose. Koncerto antroje dalyje diriguojant M. Gražinytei „Kremerata Baltica“ nepaprastai įtaigiai pagriežė M. Weinbergo Simfoniją Nr. 2 (1946).
Diriguojant M. Gražinytei buvo atlikti du orkestrui „Kremerata Baltica“ dedikuoti Ramintos Šerkšnytės opusai – „De profundis“ ir „Vasarvidžio giesmė“.
Nuo kūrinio „De profundis“ (1998) prasidėjo G. Kremerio pažintis su R. Šerkšnytės kūryba. 2010 m. „Kremerata Baltica“ su leidybine firma „Nonesuch“ išleido kompaktinę plokštelę „De profundis“, kurioje skamba šis R. Šerkšnytės opusas. M. Gražinytė 2016 m. savotiškai perėmė estafetę, diriguodama R. Šerkšnytės „De profundis“ Liucernos vasaros festivalyje su Europos kameriniu orkestru. Vėliau dirigentė atliko šį kūrinį ir su kitais orkestrais.
Su savo vadovaujamu Birmingamo miesto simfoniniu orkestru ir kitais kolektyvais M. Gražinytė ypač dažnai dirigavo dar vieną R. Šerkšnytės orkestrinį opusą „Ugnys“, o gruodžio 6-ąją LMTA Didžiojoje salėje publika išgirdo dirigentės išpuoselėtą R. Šerkšnytės kūrinio „Vasarvidžio giesmė“ (2009) interpretaciją.
Publikos plojimai buvo nuoširdi padėka garsiems atlikėjams už nepaprastą muzikinę dovaną. G. Kremeris nepašykštėjo biso akademinei Lietuvos muzikų bendruomenei.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė M. Gražinytė-Tyla yra Birmingamo miesto simfoninio orkestro muzikos vadovė, iki tol dirbo su Los Andželo filharmonijos orkestru kaip meno vadovo asistentė, buvo Zalcburgo teatro meno vadovė. M. Gražinytė į savo koncertų programas nuolat įtraukia lietuvių autorių muziką.
Smuikininkas, dirigentas, orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas G. Kremeris yra LMTA garbės daktaras. Šis laipsnis jam buvo suteiktas 2016 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...