- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdovų rūmuose trečiadienį susirinkę visų nacionalinių kultūros įstaigų vadovai tarėsi, ką daryti, kad nebūtų atimta teisė valdyti jų įstaigoms skiriamus pinigus.
Nutarta parengti kreipimąsi į visus šalies vadovus, primygtinai prašant atkreipti dėmesį į rengiamą finansavimo reformą.
„Tie, kurie siūlo finansinę reformą, turėtų išaiškinti, kuo ji gera ir kokios naudos iš jos galima būtų tikėtis. Bet dabar viskas – atvirkščiai, reikia aiškinti, kad reforma nėra protinga. Ką padarysi, toks jau tas gyvenimas Lietuvoje – lyg iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – kalbėdamas apie visoms šalies nacionalinėms kultūros įstaigoms rengiamą finansinę reformą apgailestavo Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas.
Portalas LRT.lt jau yra rašęs, kad Finansų ministerija (FM) Kultūros ministerijai (KM) rekomendavo iš nacionalinių kultūros įstaigų atimti teisę būti joms skiriamų lėšų iš valstybės biudžeto valdytojomis. Kitaip tariant, įvykdžius tokią reformą, pinigus nacionalinėms kultūros įstaigoms centralizuotai skirstytų KM.
„Ketinimai tikrai – rimti. FM raštą dėl tokios reformos yra įteikusi KM, o ši išsiuntinėjo visoms nacionalinėms kultūros įstaigoms. Mano galva, tai – jau trečias išpuolis prieš kultūrą. Iš pradžių FM reikalavo, kad iš visų kultūros įstaigų į tą vadinamąjį Permainų krepšelį būtų sudėta daugiau nei 17 mln. eurų. Po to paaiškėjo, kad, skaičiuojant pagal nustatytą metodiką, išeitų tik apie 7 mln. eurų. Keisti procesai.
O juk pasitinkame savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Programa buksuoja. Finansavimo jai nėra. Nacionalinės kultūros įstaigos stengiasi įgyvendinti tam skirtus renginius, bet, jei dar bus atimtas asignavimų valdymas, tai žlugs ir šie planai“, – liejo neviltį V. Dolinskas.
Kam labiausiai reikia Valdovų rūmų?
Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo V. Dolinsko, iš valstybės biudžeto gaunamų pinigų pakanka apsimokėti muziejaus komunalinius mokesčius ir daliai darbuotojų atlyginimų. Visai kitai veiklai, o šaltomis žiemomis dar ir komunaliniams mokesčiams, naudojami užsidirbti, iš Kultūros tarybos ar rėmėjų gauti pinigai.
Kitais metais bus visiškai baigtas rūmų atkūrimas ir planuojama atidaryti tiek pat patalpų, kiek šiuo metu jau eksploatuojama. Bent minimaliai veiklai naujai atidarytose patalpose reikės 28 darbuotojų etatų ir dar papildomai lėšų joms išlaikyti. V. Dolinskas skundėsi, kad šiuo metu šioms reikmėms pinigų iš viso nėra skirta.
Jis neseniai lankėsi pas premjerą Saulių Skvernelį, prašydamas, kad būtų leista statyboms sutaupytas lėšas panaudoti naujai atidarytų rūmų patalpų eksploatacijai.
„Tačiau KM tam nepritarė. Tuomet kyla klausimas, kam Valdovų rūmų labiausiai reikia – jų darbuotojams, mokslininkams, lankytojams ar KM, vyriausybei ir apskritai mūsų šaliai? Juk Valdovų rūmai – nacionalinės reikšmės įstaiga, į kurią buvo investuoti milžiniški valstybės pinigai, tai su ja ir reikėtų elgtis pagarbiai.
Priešingu atveju rūmų B dalis bus baigta, bet tikrai nebus atidaryta, o, jeigu mes šiai rūmų daliai skirtume šiuo metu turimus pinigus, tuomet negalėtume kitais metais organizuoti jokių renginių, nebūtų vykdomi edukacijos bei kiti projektai“, – teigė V. Dolinskas.
Teatras ir su turimais pinigais vos verčiasi
Vilniaus Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis tvirtino, kad ir su šiuo metu valstybės skiriamomis lėšomis neįmanoma įgyvendinti jokių strateginių tikslų. Jų vos pakanka įprastinei teatro veiklai vykdyti – statyti ir rodyti spektaklius, išlaikyti patalpas ir mokėti darbuotojams algas.
„Mano galva, nacionalinės kultūros įstaigos turėtų būti pagrindinės nacionalinės kultūros politikos vykdytojos, todėl jų veiklą privalu atitinkamai ir finansuoti. Man taip pat nesuprantama, kodėl nuo kitų metų sausio 1 d. nebeturime teisės savo projektams gauti lėšų iš Kultūros tarybos? Turėjo pradėti veikti Nacionalinė programa, iš kurios tikėjomės gauti lėšų, bet ir ji neveikia. Todėl visi valstybiniai teatrai dabar pakabinti ant bedugnės krašto“, – apgailestavo M. Budraitis.
Ministrė susitikimų vengia
V. Dolinskas ir kiti nacionalinių kultūros įstaigų vadovai tvirtino, kad ne kartą prašėsi susitikti su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, tačiau ji jų priimti vis neranda laiko.
„Su muziejininkais ministrė nuo savo darbo pradžios dar nebuvo susitikusi nė karto“, – sakė V. Dolinskas.
Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, vadovaujanti Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijai, prisiminė, kad ministrės audiencijos buvo sulaukusi šių metų liepos 14 d., tačiau tada dar FM nebuvo pateikusi savo sprendimo atimti iš nacionalinių kultūros įstaigų asignavimų valdytojų teisių, todėl kalba sukosi apie kitus reikalus.
Kultūros ministrės atstovas spaudai Viktoras Bachmetjevas LRT.lt teigė, kad raštas KM vardu FM buvo parengtas atsižvelgiant į visus nacionalinių kultūros įstaigų pageidavimus. Kada L. Ruokytė-Jonsson planuoja susitikti su šių įstaigų vadovais, kol kas neaišku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti13
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Pokyčiai Vilniuje šventinę savaitę: Naujųjų metų naktį dalyje gatvių eismas bus uždarytas
Sostinės eismo valdymo ir organizavimo įmonė JUDU šventiniu laikotarpiu rekomenduoja keliones planuoti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Taip pat primena, kad Naujųjų naktį Vilniuje bus taikomi automobilių eismo ribojimai, tačiau gyvent...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Brangs „Vilniaus vandenų“ paslaugos1
Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 58 centais (su PVM) daugiau, penktadienį prane&scaron...
-
Vilnius didina sporto projektų finansavimą – planuojama paskirstyti 1,3 mln. eurų
Sporto projektų finansavimo paskirstymui Vilniaus miesto savivaldybės skiriama suma didinama 100 tūkst. eurų, sieks 1,3 mln. eurų. ...