- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį patvirtino 150-ųjų kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinių minėjimo planą 2024–2026 metais.
Jame – parodos, koncertai, festivaliai, atminimo ženklai, menininko vardo suteikimas naujai gėlių rūšiai ir M. K. Čiurlionio kūriniai Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Tarp plano tikslų – pabrėžti M. K. Čiurlionio asmenybės genialumą pristatant kūrėjo biografiją, plėtoti supratimą apie jo kūryboje vykusią menų sintezę, atskleisti M. K. Čiurlionio puoselėtą tarpkultūriškumą, įtraukti kuo daugiau visuomenės grupių į minėjimo veiklas ir renginius.
Plane numatyta suorganizuoti ne vieną M. K. Čiurlionio muzikos koncertą Lietuvoje ir užsienyje, jo atminimui skirtų festivalių.
Taip pat ketinama sukurti įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“, pasitelkiant kūrybinį autoriaus palikimą, išlikusią informaciją apie kurtą operą ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, be to planuojama sukurti virtualios realybės filmą „Pasaulio sutvėrimas“, oratoriją „Miške“, šokio spektaklį „Jūra“, spektaklį vaikams „Karalių pasaka“.
Jame – parodos, koncertai, festivaliai, atminimo ženklai, menininko vardo suteikimas naujai gėlių rūšiai ir M. K. Čiurlionio kūriniai Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Be to, planuojama suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno hibridų veislei ar kitai gėlei, transliuoti menininko kūrinius Tarptautinėje kosminėje stotyje, tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose.
Jubiliejiniais metais norima sudaryti sąlygas visiems Lietuvos moksleiviams suteikti galimybę apsilankyti su M. K. Čiurlionio gyvenimu ar kūryba susijusiose vietose, esančiose arčiausiai jų buvimo vietos.
Taip pat ketinama atnaujinti M. K. Čiurlionio kelio medines skulptūras atkarpoje Varėna–Druskininkai, išplėtoti nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią
Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Rietave, Plungėje ir Palangoje, sukurti skulptūrą Palangoje.
Jubiliejiniais metais bus išleista kolekcinė moneta, medalis, pašto ženklų serija.
Taip pat numatyta, kad 2024 metų žiemą Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Palangos ir Varėnos kalėdinės eglutės bus papuoštos M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais.
Plane numatyta priemonių ir užsienyje – surengti parodą Japonijoje, pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą „EXPO 2025“ Osakoje, įamžinti M. K. Čiurlionio mirties vietą Lenkijoje, suteikti jo vardą Leipcigo konservatorijos salei, šiame Vokietijos mieste įrengti atminimo lentą ant namo, kuriame M. K. Čiurlionis gyveno.
Iš viso minėjimo plane numatytos 129 veiklos, išsamus jo pristatymas visuomenei planuojamas M. K. Čiurlionio gimimo mėnesį – rugsėjį.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai15
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...