- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį patvirtino 150-ųjų kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinių minėjimo planą 2024–2026 metais.
Jame – parodos, koncertai, festivaliai, atminimo ženklai, menininko vardo suteikimas naujai gėlių rūšiai ir M. K. Čiurlionio kūriniai Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Tarp plano tikslų – pabrėžti M. K. Čiurlionio asmenybės genialumą pristatant kūrėjo biografiją, plėtoti supratimą apie jo kūryboje vykusią menų sintezę, atskleisti M. K. Čiurlionio puoselėtą tarpkultūriškumą, įtraukti kuo daugiau visuomenės grupių į minėjimo veiklas ir renginius.
Plane numatyta suorganizuoti ne vieną M. K. Čiurlionio muzikos koncertą Lietuvoje ir užsienyje, jo atminimui skirtų festivalių.
Taip pat ketinama sukurti įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“, pasitelkiant kūrybinį autoriaus palikimą, išlikusią informaciją apie kurtą operą ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, be to planuojama sukurti virtualios realybės filmą „Pasaulio sutvėrimas“, oratoriją „Miške“, šokio spektaklį „Jūra“, spektaklį vaikams „Karalių pasaka“.
Jame – parodos, koncertai, festivaliai, atminimo ženklai, menininko vardo suteikimas naujai gėlių rūšiai ir M. K. Čiurlionio kūriniai Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Be to, planuojama suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno hibridų veislei ar kitai gėlei, transliuoti menininko kūrinius Tarptautinėje kosminėje stotyje, tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose.
Jubiliejiniais metais norima sudaryti sąlygas visiems Lietuvos moksleiviams suteikti galimybę apsilankyti su M. K. Čiurlionio gyvenimu ar kūryba susijusiose vietose, esančiose arčiausiai jų buvimo vietos.
Taip pat ketinama atnaujinti M. K. Čiurlionio kelio medines skulptūras atkarpoje Varėna–Druskininkai, išplėtoti nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią
Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Rietave, Plungėje ir Palangoje, sukurti skulptūrą Palangoje.
Jubiliejiniais metais bus išleista kolekcinė moneta, medalis, pašto ženklų serija.
Taip pat numatyta, kad 2024 metų žiemą Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Palangos ir Varėnos kalėdinės eglutės bus papuoštos M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais.
Plane numatyta priemonių ir užsienyje – surengti parodą Japonijoje, pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą „EXPO 2025“ Osakoje, įamžinti M. K. Čiurlionio mirties vietą Lenkijoje, suteikti jo vardą Leipcigo konservatorijos salei, šiame Vokietijos mieste įrengti atminimo lentą ant namo, kuriame M. K. Čiurlionis gyveno.
Iš viso minėjimo plane numatytos 129 veiklos, išsamus jo pristatymas visuomenei planuojamas M. K. Čiurlionio gimimo mėnesį – rugsėjį.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...