- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Nors poetas rašė prancūziškai, jo kūryboje visada atsispindėjo Lietuva ir jos grožis“, – pastebi asociacijos „Oskaro Milašiaus draugai“ prezidentas Olivier Piveteau. Kartu su kolega Christophe’u Langlois jis parengė naują O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ leidimą prancūzų kalba, kuris šiemet atidarė Lietuvos sezoną Prancūzijoje.
Leidyklos „Gallimard“ išleistas poeto, dramaturgo ir mistiko O. Milašiaus kūrybos rinkinys spalį buvo pristatytas Kaune. Renginyje O. Milašiaus gerbėjai galėjo išgirsti aktorės Inesos Paliulytės skaitomus jo eilėraščius ir susitikti su poeto kūrybos tyrinėtoju O. Piveteau. Pokalbis su asociacijos „Oskaro Milašiaus draugai“ prezidentu – apie naujojo rinkinio reikšmę ir O. Milašiaus nuopelnus Lietuvos ir Prancūzijos santykiams.
– Ar Lietuvoje lankotės pirmą kartą? Įdomu, kokį mūsų šalies vaizdą buvote susidaręs prieš atvykdamas?
– Lietuvoje lankausi antrą kartą. Pirmąkart čia atvykau dar 2008 m., šią kelionę tada organizavo asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“. Anuomet aplankėme Vilnių ir Kauną, kur susitikau su Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus vadove Birute Strakšiene. Tiesą sakant, mano galvoje puoselėtas jūsų šalies vaizdas buvo visiškai nulemtas O. Milašiaus Lietuvos aprašymų. Tačiau atvykęs pamačiau kitokią Lietuvą ir supratau, kad ši šalis gali būti labai skirtinga (šypsosi). Kai kurie gamtos vaizdai išties atitiko tai, ką rašė O. Milašius, tačiau tam tikri dalykai skyrėsi.
Labiausiai troškau pamatyti Kauną ir ypatingą jo modernizmo architektūrą, kadangi būtent čia, tuometėje Lietuvos sostinėje, dirbdamas diplomatinį darbą lankėsi ir pats O. Milašius. Į Vilnių jis negalėjo įžengti, kadangi šis miestas tuo laikotarpiu buvo užimtas Lenkijos ir nepriklausė Lietuvai. Kaunas man išties paliko įspūdį, tačiau jis atrodo jau kitaip nei O. Milašiaus laikais, kadangi tarpukariu čia vyko tikras statybų bumas ir miestas priminė didelę statybų aikštelę.
– Kartu su kolega Ch. Langlois parengėte O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ leidimą prancūzų kalba, kuris spalį buvo pristatytas ir Kaune. Kuo ši rinktinė reikšminga ir kodėl buvo svarbu ją išleisti prancūziškai?
– Iki mūsų parengto „Rinktinių raštų“ leidimo Prancūzijoje šiais laikais buvo labai sunku rasti išleistų O. Milašiaus kūrinių. Anksčiau poeto kūrybos leidimu rūpinosi Paryžiaus leidėjas André Silvaire’as, kuris visą savo gyvenimą paskyrė O. Milašiui. 1957–1990 m. laikotarpiu A. Silvaire’as išleido trylika tomų, kuriuose buvo sudėta visa poeto kūryba. Prieš 20 metų A. Silvaire’ui mirus, niekas nebesirūpino O. Milašiaus kūrybinio palikimo perleidimu, o surasti anksčiau išleistų knygų darėsi vis sunkiau. Tad mūsų asociacijos tikslas buvo vėl išleisti visus O. Milašiaus kūrinius. Nusprendėme, kad išleisime vieną storą knygą, į kurią sudėsime beveik viską, ką O. Milašius yra parašęs. Pagalbos ranką mums ištiesė leidykla „Gallimard“, tačiau ji turėjo savų sąlygų. Ši leidykla leidžia tik literatūrinius kūrinius, todėl į rinkinį nepakliuvo O. Milašiaus politiniai tekstai ir diplomatiniai susirašinėjimai.
Knyga išėjo išties stora – net 1 200 puslapių. Į ją sudėjome pagrindinius O. Milašiaus kūrinius: beveik visus jo eilėraščius, pjeses, romaną „Meilės įšventinimas“, dvi filosofines metafizikos apybraižas, visas jo surinktas ir užrašytas lietuviškas pasakas, laiškų rinkinį. Knygos pabaigoje pateikta ir dalis O. Milašiaus susirašinėjimo su įvairiais pašnekovais. Svarbi detalė – dėmesys Lietuvai, tad visi į rinkinį patekę kūriniai susiję su šia šalimi. Rinkinio viršelį puošia garsaus lietuvių kilmės tapytojo, grafiko Prano Gailiaus graviūra.
– Įdomu, ar asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“ sulaukia daug susidomėjimo iš Lietuvos institucijų? Ar Lietuva prisideda prie O. Milašiaus palikimo tyrinėjimų Prancūzijoje?
– 1966 m. įkurta asociacija „Oskaro Milašiaus draugai“ visada buvo susijusi su Prancūzijoje gyvenusiais lietuviais, tarp kurių buvo nemažai buvusių Lietuvos diplomatų vaikų ir anūkų, kurie noriai bendravo su mumis, palaikė ryšį. Nuo pat pradžių asociacijos tikslas buvo suvienyti visus, vienaip ar kitaip susijusius su O. Milašiumi ir jo palikimu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 m. užmezgėme ryšius su jūsų šalies ambasada Prancūzijoje ir kitomis šalies institucijomis. Visi Lietuvos ambasadoriai Prancūzijoje visada labai domėjosi mūsų asociacija ir palaikė mūsų projektus.
Kiekvienais metais Fontenblo miesto kapinėse, kur palaidotas O. Milašius, vyksta tradicinis poeto pagerbimas, į kurį atvyksta Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje ir kiti ambasados atstovai. Šių metų spalį kartu su ambasadoriumi Fontenblo apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Mano žiniomis, jis yra pirmasis Lietuvos prezidentas, aplankęs O. Milašiaus kapą. Toks dėmesys mus labai džiugina, nes mes visada atviri naujų ryšių užmezgimui. Priklausome Prancūzijos ir Lietuvos asociacijų koordinacinei tarybai, tad mūsų ryšys su Lietuva labai glaudus.
Labiausiai troškau pamatyti Kauną ir ypatingą jo modernizmo architektūrą, kadangi būtent čia, tuometėje Lietuvos sostinėje, dirbdamas diplomatinį darbą lankėsi ir pats O. Milašius.
Mums itin svarbus tarpusavio santykis tarp Lietuvos ir Prancūzijos, nes ir O. Milašiaus asmenybė buvo peržengianti konkrečios šalies ribas. Jo senelė buvo italė, dainavusi teatre „La Scala“, mama – lenkė, o tėtis – lietuvis. Gimęs Lietuvoje, O. Milašius didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, tačiau jis laikė save lietuviu, o Lietuvą – savo tėvyne. Nors poetas rašė prancūziškai, jo kūryboje visada atsispindėjo Lietuva ir jos grožis. Tad šios dvi šalys jo gyvenime visada susipynė.
– O. Milašius yra viena tų asmenybių, dėl kurių Prancūzijoje žinoma Lietuva. Kaip jo vardas ir palikimas padeda toliau garsinti Lietuvą Prancūzijoje?
– Nuo pat savo diplomatinės tarnybos pradžios O. Milašius darė viską, kad Lietuva būtų kuo žinomesnė pasaulyje. Ilgą laiką šalis priklausė Rusijos imperijai, tad Prancūzijoje ji praktiškai nebuvo žinoma. Tad tiek savo diplomatiniu darbu, tiek kūryba O. Milašius garsino Lietuvą ir jos praeitį. Jis parašė labai daug straipsnių, skaitė daugybę paskaitų, kalbėjo apie Lietuvos kultūrą, rinko senąsias lietuvių pasakas ir parengė jų rinkinius. O. Milašius labai mylėjo Lietuvą, tad savo kūriniuose jis perteikė be galo gražų šalies vaizdą. Manau, naujasis prancūziškas O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ leidimas prancūzus toliau pažindins su Lietuva ir skatins ja domėtis.
Šiuo metu vyksta kultūros partnerystės programa „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“ – Prancūzijos visuomenė įvairiomis formomis supažindinama su Lietuvos kultūra. Leidykla „Gallimard“ norėjo, kad O. Milašiaus „Rinktinių raštų“ knyga pasirodytų būtent šiuo laikotarpiu, kai Prancūzijoje didelis dėmesys skiriamas Lietuvai. Tad rengdami knygą stengėmės joje kuo labiau atspindėti lietuviškumą. Todėl neatsitiktinai knygos viršelį puošiančiose P. Gailiaus graviūrose matomos Lietuvos vėliavos spalvos. Neabejoju, kad mūsų parengta knyga padės O. Milašiaus kūrybiniam palikimui toliau garsinti Lietuvą Prancūzijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės8
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...