- Urtė Leškutė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų.
Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.
Tačiau dėl planų įrengti naują išvažiavimą iš geležinkelio stoties buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai.
Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (INRAP) antropologė Camille Colonna (Kamil Kolona) spaudos konferencijoje sakė, kad jau dabar esama „rimtų įtarimų“, jog vietovė yra netoli pietinio Liutecijos nekropolio.
Šventojo Jokūbo nekropoliu pramintoje didžiausioje galų ir romėnų laidojimo vietoje Liutecijoje, anksčiau, XIX amžiuje, buvo iš dalies atkasta keletas kapaviečių.
Tačiau iš kapų buvo imami tik brangūs daiktai, o daugybė skeletų, laidojimo aukų ir kitų artefaktų buvo paliekami.
Vėliau nekropolis buvo uždengtas ir vėl nugrimzdo į praeitį.
INRAP komanda aptiko vieną sekciją, kuri dar niekada nebuvo kasinėta.
„To niekas nematė nuo seniausių laikų“, – sakė INRAP prezidentas Dominique Garcia (Dominikas Garsija).
C. Colonna sakė, kad komanda taip pat džiaugiasi radusi skeletą su moneta burnoje, kas rodo, kad žmogus galėjo būti palaidotas II amžiuje.
Kovo mėnesį, pradėjus archeologinius kasinėjimus, buvo atidengta 50 kapų, kurie visi buvo naudojami palaikų laidojimui, o ne kremavimui, kuris tuo metu taip pat buvo įprastas.
Hado keltininkas
Manoma, kad palaikai yra gališkos parisijų genties atstovų (vyrų, moterų ir vaikų), gyvenusių Liutecijoje nuo tų laikų, kai miestą prie Senos upės kontroliavo Romos imperija.
Skeletai buvo palaidoti mediniuose karstuose, kuriuos dabar galima atpažinti tik pagal vinis.
Daugiau nei pusė jų buvo palaidota kartu su tokiomis aukomis kaip keraminiai ąsočiai ir taurės.
Kartais moneta būdavo įdedama į karstą ar net į mirusiojo burną – tuo metu tai buvo įprasta praktika, vadinama Charono obolu.
Graikų mitologijoje Charonas yra Hado keltininkas, o ši moneta buvo laikoma mokesčiu už mirusiųjų sielų perkėlimą per Stikso upę.
Archeologai kapuose taip pat rado avalynę, kurią atpažino pagal mažas vinis, buvusias paduose.
C. Colonna sakė, kad batai buvo dedami „arba prie mirusiųjų kojų, arba šalia jų, kaip auka“.
Taip pat rasta papuošalų, plaukų segtukų, diržų.
Be to, visas kiaulės ir dar vieno mažo gyvūno skeletas buvo rastas duobėje, kurioje, kaip manoma, gyvūnai buvo aukojami dievams.
Kitaip nei kasinėjimų XIX amžiuje metu, šį kartą komanda planuoja išimti viską iš nekropolio ir atlikti analizę.
„Tai leis mums suprasti parisijų gyvenimą iš jų laidojimo apeigų, taip pat jų sveikatą, ištyrus jų DNR“, – sakė C. Colonna.
D. Garcia sakė, kad senoji Paryžiaus istorija apskritai nėra gerai žinoma, o atkasti kapai atveria langą į senovės laikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas42
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta69
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Prasidėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalis: scenoje – ir svečiai iš užsienio
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kviečia klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera6
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Abiturientas T. Valiūnas pristato savo pirmąjį detektyvą: jau dabar vadinamas lietuviška sensacija
Knygą parašyti Tomas Valiūnas troško nuo vaikystės. Ne tik troško, vis pamėgindavo, tačiau baigti nepavykdavo. Baigęs dešimtąją Pranciškonių gimnazijos Kretingoje klasę vaikinas užsispyrė išsiaiškint...