- Karolina Ambrazaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
Kultūros ministerijoje Vilniuje ketvirtadienį pasirašius tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) inovacijų skatinimo srityje, tikimasi pritraukti daugiau investicijų į kultūros sritį ir padėti jai generuoti pelną.
„Bandome prisitaikyti prie šiuolaikinės kartos, prie tokio šiuolaikinio mąstymo ir kultūrą pozicionuoti ne kaip vis prašantį kažkokį subjektą, bet ir kaip kuriantį vertę ir labai pamatuojamą, taip pat ir pinigais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Neįprasta kalbėti kultūros kontekste apie verslumą, apie pelną, bet aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyksta perlaužti šitą stereotipą. Ir tokiu būdu, manau, visi labai augsime, judėsime į priekį ir tikrai integruosime daugybę žmonių į kultūros kūrybines industrijas, į šitą sektorių, nes jis ypač patrauklus yra jauniems žmonėms kaip darbdavys“, – sakė jis.
S. Kairio, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės bei Inovacijų agentūros direktorės Romualdos Stragienės pasirašytame dokumente išskiriami pagrindiniai bendradarbiavimo tikslai – eksporto, tarptautiškumo skatinimas ir investuotojų pritraukimas, analitikos ir paslaugų centro „ArtTech Hub“ įsteigimas, KKI akceleravimo programos parengimas bei įgyvendinimas.
„Šitas susitarimas parodo, kad valstybės institucijos gali bendradarbiauti suvokdamos ne tik savo sritis, bet tikslus, kuriuos reikia pasiekti. Ir vienas iš tų tikslų – kūrybinės ekonomikos sektoriaus auginimas“, – teigė S. Kairys.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė savo ruožtu akcentavo kultūros sklaidą pasaulyje.
„Norime prisidėti ir padėti kiekvienam, kuris nori eksportuoti ir pristatyti Lietuvos kultūrą ir kultūros pasiekimus pasaulyje“, – pasirašydama susitarimą sakė A. Armonaitė.
Numatoma, kad „ArtTech Hub“ „vieno langelio“ principu KKI subjektams teiks konsultacijas, rengs mokymus, padės užmegzti kontaktus su kitais industrijos atstovais bei verslais Lietuvoje ir užsienyje, konsultuos, kaip pritraukti investicijas.
„Jeigu tu pagalvojai, esi kūrybininkas, kad turi gerą idėją ir nori ją komercializuoti, kaip pradėti verslą, arba tau jau sekasi ir nori išvežti į Pietų Korėją ar kur kitur, tai jis (kūrybininkas – BNS) tiesiog susisiekia su tuo „vienu langeliu“ ir gauna ten atsakymą, arba gauna veiksmų planą“, – pasakojo R. Stragienė.
„Akceleravimo komandos ir dirba apie tai, kad būtų ne tik gerai suprasta, bet ir žinoma, kokios yra priemonės, fondai, įvairūs variantai“, – sakė ji.
„ArtTech Hub“ veiklą pradės 2025 metais.
Kalbėdama apie industrijų plėtrą šalyje bei užsienio kūrėjų pritraukimą, A. Armonaitė sakė, jog viena iš tokių vizijų – laisvosios ekonominės zonos kūrybinėms industrijoms įkūrimas.
„Viena iš vizijų ar svajonių yra turėti laisvąją ekonominę zoną kūrybinėms industrijoms – kino filmavimui, realybės šou filmavimui, bet kokių kitokių projektų“, – kalbėjo ministrė.
„Tokių vietų Europoje yra, bet čia, regione, norėtųsi, kad būtent Vilnius arba Kaunas būtų tas centras“,– sakė A. Armonaitė.
Anot jos, būtų ne tik įkurta tam reikalinga infrastruktūra, pastatai, bet ir sudaromos kitos paskatos, tarp jų – reguliavimo, biurokratinės naštos nebuvimas.
Taip pat, pasak Inovacijų agentūros direktorės, tarp kultūros sferos įstaigų šiuo metu dominuoja viešosios įstaigos, kurioms sulaukti papildomų pajamų ir investuotojų yra itin sudėtinga.
Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų atstovams siūloma steigti mažąsias bendrijas, akcines bendroves bei individualias įmones.
Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė nusprendė sukurti kultūros sektoriaus statistikos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, ji parodys šios srities indėlį į Lietuvos ekonomiką.
„Jeigu 2022 metais ir imant įprastą skaičiavimą, tokia statistika buvo, kad KKI kuria 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Perskaičiavus jau pagal naują metodiką, dėl kurios ilgai diskutavome, tai tas procentas pasidaro 3,28 proc. – praktiškai panašiai kaip maisto, gėrimų, tabako sektorius kartu sudėjus“, – sakė S. Kairys.
Ministrų kabinetas pavedė Valstybinei duomenų agentūrai ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rinkti oficialią kultūros statistiką, kuri bus naudojama formuojant šalies kultūros politiką.
Anot Kultūros ministerijos, patobulinta statistika atspindės kur kas reikšmingesnį kultūros ir kūrybinių industrijų indėlį į Lietuvos ekonomiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...