- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Projektas „Kultūra į kiemus“ suveda skirtingas kartas, patirtis ir interesus
-
Prasmė: anot G.Pomerancevos, projektas padeda kitaip pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir pakeisti kiemo funkciją.
-
Virsmas: kiemas tampa erdve, kurioje pasirodo muzikantai, šokėjai, rengiamos parodos.
-
Prioritetas: pandemijos sukrėstiems menininkams auditorija tapo svarbesnė nei scenos techninės galimybės ir patogumas.
-
Pradžia: renginiai – tik impulsas rastis naujiems ryšiams tarp žmonių.
-
Arti: kad taptum renginio dalimi, tereikia atverti langą ar išeiti į balkoną.
„Pabodusiam daugiabučių kiemui virtus europine scena, gyventojai kitomis akimis pamato namų aplinką. Jaučiama vienybė ir pasididžiavimas savo bendruomene“, – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Goda Pomeranceva.
Balandį startavo net vienuolika seniūnijų aplankysiantis projektas „Kultūra į kiemus“. Gimęs karantino laikotarpiu, kaip būdas bent kiek praskaidrinti namuose leidžiamas dienas, projektas šiandien įtraukė dar daugiau profesionalių scenos atlikėjų, dovanosiančių kauniečiams gražiausių akimirkų ir patirčių. Ar ši tradicija gali tęstis ir pasibaigus Kultūros sostinės metams? Kokią išliekamąją vertę ji turi kauniečių bendruomeniškumui ir požiūriui į gyvenamąsias apylinkes? Apie tai – pokalbis su G.Pomeranceva.
– Projektas „Kultūra į kiemus“ gimė 2020-aisiais, pandemijos įkarštyje. Tuomet jis pasiekė dvylika Kauno miesto ir rajono daugiabučių kiemų. Visiško karantino aplinkybėmis iš savo balkonų žmonės galėjo stebėti šiuolaikinio šokio, cirko, muzikos, kitų žanrų atlikėjų pasirodymus. Dėl savo genialios idėjos jis buvo įvertintas kaip unikaliausias muzikinis projektas pasaulyje. Toks projektas karantino metu buvo labai reikalingas žmonių dvasiai palaikyti. Koks jo vaidmuo šiandien, kai kauniečiai nebėra įkalinti savo namuose ir gali rinktis įvairiausias pramogas ir kultūrines veiklas?
– Taip jau nelinksmai sutapo, kad pirmasis projektas „Kultūra į kiemus“ prasidėjo tvyrant pandeminei krizei, visiško karantino laikotarpiu, o antrąjį projektą įgyvendiname karo fone. Matome prasmę kultūrą nešti į kiemus šiuo laiku, kai žmonės psichologiškai yra labai paveikti to, kas vyksta Ukrainoje. Kitas svarbus tikslas – kultūrą skleisti tose vietose, kur ji paprastai žmonių nepasiekia. Dažniausiai kultūra domisi siauresnė miestiečių auditorija, o kultūriniai renginiai vyksta miesto centre. Tad projektas „Kultūra į kiemus“ tolsta nuo tradicinių erdvių į miesto seniūnijų kiemus, kur kviečia kiemų ir seniūnijos bendruomenę pasiklausyti gyvos muzikos, pamatyti šiuolaikinių šokių, išgirsti operos solistų pasirodymų. Šiais metais pasiūlysime net 88 veiklas vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų. Ir tik vienuolika šių veiklų vyks Centro seniūnijos kiemuose.
Labai svarbu, kad bendruomenės nariai susitiktų, bendrautų tarpusavyje, neužsidarytų savyje. Pastarieji keleri pandeminiai metai stipriai paveikė gyventojus, tad jie vis dar nenoriai grįžta prie įprastų santykių. Projektas tampa priemone, kuri bendruomenių narius kviečia atverti langus, išeiti į kiemą, iš naujo kurti ar atkurti santykius ir visiems kartu pabūti savo gyvenamojoje aplinkoje. Atviros ir linkusios kalbėtis bendruomenės ne tik labiau linkusios kartu spręsti buityje iškylančias problemas, bet ir tampa įdomios jas tyrinėjantiems mokslininkams, menininkams.
Prasmė: anot G. Pomerancevos, projektas padeda kitaip pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir pakeisti kiemo funkciją. / M. Plepio nuotr.
Atviros ir linkusios kalbėtis bendruomenės ne tik labiau linkusios kartu spręsti buityje iškylančias problemas, bet ir tampa įdomios jas tyrinėjantiems mokslininkams.
– Ką pastebite – ar šis projektas gali turėti liekamąją reikšmę kauniečių gyvenimui? Galbūt jis skatina daugiau bendrauti tarpusavyje, dalyvauti talkose, jas organizuoti, gal ir mažiau pykti ant garsiai kieme triukšmaujančių vaikų?
– Pirmiausia projektas padeda kitaip pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir pakeisti kiemo funkciją. Iš automobilių stovėjimo aikštelės ar nykios nepastebimos erdvės, kuria gyventojai tiesiog perbėga skubėdami namo ar į darbą, kiemas projekto metu tampa tikra europine scena. Kieme vyksta profesionalūs muzikiniai pasirodymai, įdomios veiklos vaikams, eksponuojamos parodos, galima visiems drauge stebėti šiuolaikinio šokio pasirodymus ir kartu kalbėtis, užkandžiauti, su pasididžiavimu pakviesti atvykti svečių. Koncertų metu, kai kiemuose susirinks virš 50 ar net 100 žmonių, bus galima aiškiai matyti, kiek daug čia gyvena bendruomenės narių, kad kiemas nėra tik pastatai ir automobiliai. Manau, kad, projektui pasibaigus, užsimezgę santykiai ir ryšiai tikrai išliks. Tikiuosi, kad gyventojai norės kieme susitikti dažniau, pajus vienybę.
Smagu ir tai, kad patys atlikėjai ėmė kitaip žvelgti į koncertus netradicinėse erdvėse. Anksčiau būdavo beveik neįmanoma operos solisto prisikviesti dainuoti operą daugiabučio kieme, kuriame nėra nei scenos, nei geros akustikos. Dabar toks pasiūlymas atlikėjams atrodo kur kas patrauklesnis. Galbūt tai pasikeitė po 2020-ųjų, kai dėl karantinų buvo užsidariusios koncertų salės. Džiaugiuosi, kad dauguma atlikėjų mielai sutinka pasirodyti bendruomenių šventėse, mato to prasmę ir vertę. Pastebiu, kad jie nori artimesnio santykio su publika, kai atlikėjas ir auditorija neatskirti scenos.
– Kokį matote projekto likimą po Kultūros sostinės metų – gal yra ženklų, kad patys kauniečiai jį pratęs jau savomis iniciatyvomis? Ar pastebite požymių, kurie rodo, kad kauniečiams šis projektas yra iš tiesų asmeniškai svarbus ir reikšmingas?
– Projektui pasibaigus tikrai išliks ryšiai tarp žmonių, organizacijų, galbūt ir atlikėjų. Tikiu, kad po Europos kultūros sostinės metų išvysime naujų pačių bendruomenių idėjų ir iniciatyvų, kurios galbūt užgimė šio projekto metu. Projektas „Kultūra į kiemus“ galėtų natūraliai virsti kiemo talentų vakarais, drauge švenčiamais gimtadieniais arba nedideliais bendruomenės organizuojamais koncertais, į kuriuos būtų pakviesti ne tik kiemo muzikantai, bet ir žymesni atlikėjai. Jau dabar matome bendruomenių, kurios pačios ėmėsi iniciatyvos; kartais reikia tik nedidelio padrąsinimo. 2020 m. per Kalėdas „Kaunas 2022“ vykdė kalėdinio autobuso iniciatyvą – autobusas keliavo po Kauno miestą ir rajonus ir lankė atviro kvietimo metu atrastas bendruomenes. Po metų viena tokių bendruomenių, nesulaukusi kalėdinio autobuso, pati surinko pinigus, pasikvietė aktorių, susiorganizavo autobusą ir vieningai inicijavo šia kultūrinę veiklą savo kieme.
2020-aisiais, Kauno miesto gimtadienio šventės metu, po viso Kauno kiemus taip pat pasklido pasirodymai. Kauno miesto gimtadienį šventėme kartu su bendruomenėmis jų pačių kiemuose ir įvairiose netradicinėse Kauno miesto vietose. Vis dažniau sulaukiame kvietimų iš aktyvių bendromenės narių atvykti ir atnešti kultūrą į jų kiemą, tad, turint tęstinį projekto „Kultūra į kiemus“ finansavimą, kultūrinės veiklos galėtų pasiekti ir naujas besiformuojančias bendruomenes.
Virsmas: kiemas tampa erdve, kurioje pasirodo muzikantai, šokėjai, rengaimos parodos. / M. Plepio nuotr.
– Seniūnijų bendruomenėse gyvena įvairių gyventojų – tiek senbuvių, tiek naujakurių ir tokių, kurie čia apsistojo laikinai. Ką pastebite – kuris gyventojų segmentas labiausiai įsitraukia į kiemuose organizuojamas šventes ir veiklas? Ar pavyksta drauge suburti šias skirtingas auditorijas?
– Daugiausia įsitraukia tie, kurie bendruomenėje gyvena jau senokai ir nuolat. Jie jaučia, kad ši aplinka yra jų namai, jie priskiria save šiam kiemui. Gana sunku į procesą įtraukti žmones, kurie daugiabučiuose apsistoję laikinai arba nesenai atsikraustė. Jei šie skirtingi segmentai susitinka mūsų bendruomeninių veiklų metu, senbuviai papasakoja įvairių istorijų apie rajoną, apie tai, kaip jis pasikeitė, koks buvo anksčiau, kokie buvo žmonių įpročiai prieš 20 metų, kaip rajonas statėsi. Naujai atsikraustę gyventojai nustemba ir pradeda matyti savo aplinką kitokiomis spalvomis, suprasti, kodėl ji taip atrodo, kodėl čia gyvenantys žmonės atitinkamai elgiasi. Įvyksta tikras stebuklas, kai susitinka šios skirtingos gyventojų grupės. Tačiau joms reikia erdvės ir preteksto kartu pabūti toje pačioje aplinkoje. Tikiuosi, kad „Kultūra į kiemus“ ir yra ta priemonė, kuri padeda tai įgyvendinti.
– Karantino metu turbūt buvo nemažai žmonių, kurie atsikraustė į naujas bendruomenes ir dėl pandemijos sąlygų neturėjo progos susipažinti su naujaisiais kaimynais.
– Daug kas priklauso nuo pačių žmonių būdo. Vieni jaučiasi Kauno bendruomenės dalimi, kiti nesijaučia net ir savo namo bendrijos dalimi. Tad tie, kuriems iš tikrųjų rūpi suburti bendruomenę, nesvarbu, kiek kartų jie kraustytųsi ar kur būtų, stengiasi pažinti savo aplinką, ją keisti, organizuoja kaimynų šventes, geria su kaimynais arbatą, rūpinasi seneliais, pasisiūlo išvesti negaluojančios kaimynės šunį. Bet jei žmogus nepriskiria savęs prie bendruomenės, galbūt niekada jos dalimi net nebuvo ir nežino, ką tai reiškia, jis pirmo žingsnio ir nežengs. Tad mes galime padėti, parodyti, ką reiškia būti bendruomenės dalimi, kaip svarbu nebūti vienišam, išlaikyti artimą bendruomenės dvasią. Tampame tarpininkais, tiltais tarp kaimynų, kol galiausiai mūsų nebereikia ir užsimezga ryšys.
– „Fluxus Labas!“ projekto ribose seniūnijų bendruomenės imtos vienyti dar prieš kelerius metus. Kokį pokytį regite per šį laiką? Galbūt rajonų gyventojai išties tapo aktyvesni savo bendruomenėse ir ėmė jaustis svarbia jų dalimi?
– „Kaunas 2022“ bendruomenių programoje „Fluxus Labas!“ dirbu dvejus metus, tad pačios projekto pradžios nemačiau. Tačiau išties pastebiu, kad seniūnijų gyventojai vis dažniau išdrįsta prisijungti prie bendrų veiklų, ėmė patikėti savo idėjomis ir jas reikšti. Jie suprato, kad gali organizuoti savo projektus ir juos įgyvendinti. Vienas iš gražių pavyzdžių, kaip išaugo bendruomenės narių sumanytas projektas, yra „Švęskime upę“. Viskas prasidėjo, kai 2020 m. organizavome kelionę į Kroatijos miestą Rijeką – tuometę Europos kultūros sostinę. Su mumis keliauti kvietėme aktyvius bendruomenių narius. Taip nutiko, kad viename autobuse susėdo trys kaunietės, kurioms visoms buvo svarbi upės tema. Kelionės metu jos išsišnekėjo ir nusprendė suorganizuoti renginį. Taip 2020-aisiais gimė pirmoji „Švęskime upę“ iniciatyva. Jos metu Kauno upės ir jų pakrantės buvo panaudotos kultūriniams renginiams ir bendruomeniniams susitikimams. Į pirmąjį renginį susirinko nedidelė aktyvių, upės temai prijaučiančių kauniečių grupė, tačiau renginys ir plaukimas upe įvyko.
Senbuviai papasakoja įvairių istorijų apie rajoną. Naujai atsikraustę gyventojai nustemba ir pradeda matyti savo aplinką kitokiomis spalvomis.
2021-aisiais prie antrojo „Švęskime upę“ festivalio prisijungė jau ir verslai ir įvairios organizacijos, tad festivalis įgavo pagreitį. Šių metų gegužės 21 d. projektas „Švęskime upę“, turintis palaikymą iš užsienio partnerių, Kauno miesto ir rajono bendruomenių, tampa antrojo didžiojo Kauno mitinės trilogijos veiksmo „Santaka“ dalimi. Tad vien dėl to, kad trys kaunietės susėdo kartu ir pasidalijo savo idėjomis, išaugo toks gražus ir visam miestui svarbus renginys.
Arti: kad taptum renginio dalimi, tereikia atverti langą ar išeiti į balkoną. / M. Plepio nuotr.
– Galbūt žinote pavyzdžių iš buvusių Europos kultūros sostinių, kuriose panašūs bendruomenių projektai išliko ne vienus metus, net ir perdavus titulą kitiems miestams? Kas tai nulėmė?
– Išskirčiau du miestus – Vroclavą Lenkijoje ir Leuvardeną Nyderlanduose. Vroclavas Europos kultūros sostine tapo 2016-aisiais, Leuvardenas – 2018-aisiais. Juose abiejuose išliko bendruomeniniai projektai, vienas jų – labai panašaus principo kaip „Kultūra į kiemus“. Net ir pasibaigus tituliniams metams, projektus vertina ir finansiškai remia miestų savivaldybės, todėl veiklos tęsiasi. Paminėčiau ir Vilniaus, 2009 m. buvusio Europos kultūros sostine, atvejį. Projekto ribose buvo organizuojamos Muziejaus naktys. Jos tęsiasi ir toliau, nes komandos nariai įgijo svarbių įgūdžių, išmoko rengti paraiškas ir gauti finansavimo iš išorės, kad galėtų toliau vystyti iniciatyvą.
– Balandžio 19 d. prasidėjęs Šilainiuose projektas „Kultūra į kiemus“ rugsėjo 15 d. savo kelionę baigs Aleksote. Kokie renginiai laukia seniūnijų bendruomenių?
– „Kultūra į kiemus“ šiais metais aplankys net vienuolika seniūnijų ir į kiekvieną iš jų atneš po aštuonias kultūrines veiklas. Vienuolika savaičių balandžio–rugsėjo mėnesiais Kauno miesto daugiabučių bendruomenės išvys net vienuolika šiuolaikinio šokio pasirodymų. Kiemuose prieiti arčiau kvies septyniolika parodų, o muzikos garsais balkonus pripildys tokios grupės kaip „Flash Voyage“, „Kabloonak“, „Kūjeliai“ ir atlikėjai: Jurga Šeduikytė, Vytautas V.Landsbergis, Dominykas Vaitiekūnas, Paulius Berūkštis, Karolina Mint ir kiti. „Kultūra į kiemus“ atneš džiaugsmo ir vaikams. Vyks burbulų dėdės pasirodymai, muzikinės pamokos ir aitvarų gamybos edukacijos. Kiemuose sulauksime ir užsienio svečių: tarptautinės tarpdisciplininės trupės „Academy of the Unfulfilled“ spektaklio, dueto iš Ukrainos „YeS Duet“, šiuolaikinio šokio ir kontraboso dueto iš Japonijos ir „Umme Block“ sintezatorių pasirodymo (Vokietija). Projektas „Kultūra į kiemus“ vyks savaitės viduryje vakarais, o savaitgaliais jį vainikuos net vienuolika seniūnijų festivalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...