Jei nori – nesunku

Lietuvių gestų kalba mūsų šalyje oficialiai pripažinta 1995 m. gegužės 4-ąją. Praėjusią savaitę, minint šią Lietuvos kurčiųjų bendruomenei svarbią dieną, LRT informacinės laidos "Panorama" studijoje žiūrovai tiesioginiame eteryje išvydo vertėją į gestų kalbą R.Verbickienę, o naujienų vedėją Marijų Žiedą ir sporto žinių vedėją Gintarę Grikštaitę žiūrovai matė ekrano apačioje.

"Su "Panorama" užaugo ištisos kartos, o žiūrovų pasitikėjimas įpareigoja laikytis aukščiausių žurnalistinio darbo standartų, būti svarbiausių įvykių sūkuryje ir teikti visuomenei patikrintą, patikimą informaciją. Šią dieną norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad turime dar vieną oficialią kalbą, o jos mokėjimas yra tolerancijos, brandžios visuomenės ženklas", – prieš gegužės 4-osios "Panoramos" transliaciją sakė LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

"Kuo toliau, tuo daugiau žmonių socialiniuose tinkluose klausia, kur galėtų išmokti gestų kalbos. Po praėjusios savaitės "Panoramos" sulaukiau žinučių, kad žmonės labai norėtų išmokti gestų kalbą", – įspūdžiais po šventinės laidos dalijasi R.Verbickienė.

Ji sako visą gyvenimą mėgusi iššūkius – taip ir gestų kalba susidomėjusi. "Nesakau, kad prieš srovę plaukdavau, bet iškrypdavau iš vagos. Kai 2009 m. baigiau mokyklą, visi rinkosi ekonomikos, vadybos specialybes, kai kurie kolegos stojo į politikos studijas, o aš sugalvojau, kad noriu išmokti kažko naujo. Visai netyčia, jau renkantis, kur stoti, sužinojau apie gestų kalbos studijas, užpildžiau prašymą ir iš karto įstojau", – pasakoja ji.

Šiandien jau patyrusi vertėja į lietuvių gestų kalbą prisimena pirmąją pažintį su šia kalba. "Per pirmąją paskaitą atėjo kurčias lektorius. Buvau sužavėta ir nuo pat pirmos studijų dienos supratau, kad man tai labai įdomu", – dalijasi pašnekovė.

R.Verbickienė tikina, kad mokytis gestų kalbos nesunku, jei žmogus dega noru ją išmokti. "Tai priklauso ir nuo to, kokiu lygiu žmogus yra pasirengęs išmokti šią kalbą. Jei norite išmokti tik kalbos pagrindus, kad susikalbėtumėte su kaimynu, kuris negirdi, užtektų lankyti kursus. Bet gestų kalbos mokėjimas ir vertimas yra skirtingi dalykai, nes vertimas yra profesija, kuriai neužtenka vien tik mokėti gestų kalbą, – reikia žinoti specifinius, vertėjui žinomus dalykus. Bet jei tikrai labai nori išmokti, kiekvienas šimtas gestų per vieną paskaitą neatrodys labai daug", – įsitikinusi ji.

Žodynas vis atnaujinamas

Jei norite išmokti tik kalbos pagrindus, kad susikalbėtumėte su kaimynu, kuris negirdi, užtektų lankyti kursus. Bet gestų kalbos mokėjimas ir vertimas yra skirtingi dalykai.

Lietuvių gestų kalbos žodyne pateikiama daugiau nei 9 700 gestų aprašų. Kurčiųjų ir girdinčiųjų specialistų komanda jį rengti pradėjo 2004-aisiais. Lietuvių gestų kalba yra gyva, todėl ir rengti šį žodyną – nuolatinis procesas, jame vis atsiranda naujų gestų aprašų, korekcijų.

R.Verbickienė neslepia, kad pradėjus mokytis lietuvių gestų kalbos tikrai dužo kai kurie stereotipai.

"Didžiausias netikėtumas buvo susipažįstant su kurčiųjų bendruomene. Praktikos ir viso ugdymosi metu mus dėstytojai labai skatino dalyvauti šioje bendruomenėje, nes tai padeda išmokti gestų kalbą. Puikiai atsimenu savo pirmąjį susipažinimą su didesne kurčiųjų grupe. Nuvykau į senjorų klubo susitikimą ir tikėjausi, kad jame bus labai tylu, ramu, visi šnekės gestų kalba, o iš tikrųjų buvo labai triukšminga. Po susirinkimo buvau ištikta lengvo šoko, nes tikėjausi visai ko kito. Visi buvo labai malonūs, norėjo pabendrauti ir sužinoti, koks žmogus atėjo į bendruomenę", – prisimena vertėja.

Ji prisipažįsta, kad studijų pradžioje vengė negalią turinčių žmonių, tačiau ilgainiui dirbdama šį darbą išmoko kitaip reaguoti į negalią. "Tai nėra kitokie žmonės, visi mes esame vienodi", – tikina R.Verbickienė.

Pasak jos, pastaruoju metu gestų kalbos vertėjo specialybė populiarėja, nes šios profesijos atstovai tampa vis labiau matomi. Į gestų kalbą verčiama daugiau renginių, net ir rinkimų debatų. Nepaisant specialistų poreikio, studentų, stojančių į Vilniaus kolegiją studijuoti gestų kalbos, žymiai mažėja, apgailestauja R.Verbickienė. "Galbūt kaltas senas stereotipas, kad vertėjų atlyginimas yra mažas, bet nežinau, su kuo palyginus, jis yra mažas", – šypsodamasi svarsto ji.

Galbūt iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo, tačiau gestų kalbos vertėjo darbas yra labai dinamiškas, tikina šios profesijos atstovė. "Tenka versti ne tik įvairiausio spektro renginiuose, konferencijose, bet ir policijoje. Atvyksta policijos automobilis, įsėdu į jį ir išvažiuoju – tikrai įdomiai atrodo, – šypsosi pašnekovė. – O nuo 2016-ųjų dirbu ir LRT televizijoje, vakarais verčiu "Panoramą" ir žinias."

Situacija gerėja

Kurčiųjų bendruomenę puikiai pažįstanti R.Verbickienė sako, kad šios visuomenės grupės integracija kasdieniame gyvenime sparčiai gerėja: vis daugiau vertimų pritaikoma gestų kalbai, vis daugiau paslaugų teikiama kurtiesiems. Su ja sutinka ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.

"Bendrasis pagalbos telefono numeris 112 pritaikytas kurtiesiems per naudojamą aplikaciją, teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos 24/7 nuotoliniu būdu, per svarbiausių šalies vadovų, ministerijos atstovų spaudos konferencijas, viešus pranešimus šalia stovi lietuvių gestų kalbos vertėjai, teikdami vertimo paslaugą. Šiuo metu siekiama, kad ligoninėse ir poliklinikose, gydymo įstaigose būtų planšetinių kompiuterių, kuriais būtų galima pasinaudoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis nuotoliniu būdu. Esant pandemijai ir paslaugas kontaktiniu būdu teikiant tik išimtiniais atvejais, būtinas toks aplinkos pritaikymas. Reikėtų pasitempti dėl televizijų informacinio turinio pritaikymo – vertimo į lietuvių gestų kalbą, subtitruojant. Tai turėtų būti ne tik LRT, bet ir komercinėse televizijose", – teigia K.Vaišnora.

R.Verbickienė taip pat akcentuoja, kad reikėtų nepamiršti ir neprigirdinčių asmenų. "Jiems reikalingi klausos aparatai, būtinas kompensuojamųjų kainų padidinimas, nes klausos aparatai kompensuojami nevisiškai. Klausos negalia yra labai plati – tai ne tik kurtieji, bet ir klausos aparatus naudojantys asmenys, vaikai po kochlearinės implantacijos", – klausos aparatų svarbą pabrėžia vertėja į lietuvių gestų kalbą.