- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiųmetis „Baltiskij dom“ festivalis, vykęs Sankt Peterburge, buvo dosnus režisieriui Oskarui Koršunovui ir jo aktorių trupei. Iš daugiau nei dvidešimties festivalyje parodytų spektaklių didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė „Dugne“ – jam ir atiteko publikos simpatijų prizas.
23-ią kartą rengiamame festivalyje buvo akcentuojami rusų rašytojų pastatymai. Be O. Koršunovo pristatytos Maksimo Gorkio interpretacijos, scenoje buvo galima išvysti tokių klasikų, kaip Antono Čechovo, Aleksandro Puškino bei Fiodoro Dostojevskio kūrinių pastatymus.
O. Koršunovas – ne vienintelis lietuvių režisierius, pristatytas pagrindinėje festivalio programoje. Publika turėjo galimybę susipažinti su Eimunto Nekrošiaus, Kirilo Glušajevo bei Rimo Tumino spektakliais.
Per dvidešimt tris gyvavimo metus „Baltiskij dom“ festivalis spėjo tapti vienu pagrindinių tarptautinių teatrinių forumų rytų Europoje, turinčiu išprususią teatrinę publiką. Festivalis kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių bei svečių iš užsienio šalių.
Ir šiais metais festivalis nestokojo Europoje garsių režisierių vardų. Pagrindinėse scenose pristatyti tokių režisierių, kaip belgai Ivo van Hove ir Luk Perceval, vengras Kornelis Mundruczo ar latvis Alvis Hermanis. Belgui Luk Perceval atiteko analogiškas publikos simpatijų prizas už spektaklį, pristatytą didžiojoje scenoje.
O. Koršunovo debiutas „Baltiskij dom“ scenoje įvyko dar 1993 metais, kuomet režisierius pristatė du pirmuosius savo spektaklius „Ten būti čia“ ir „Senė“. „Dugne“ – tai jau devintasis režisieriaus spektaklis, pristatytas festivalio Sankt Peterburge programoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalis
Prieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybe
Marija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra11
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15
Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos
„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai11
Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?1
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Valstybės kontrolierius: sudėtinga užtikrinti UNESCO vertybių priežiūrą
Atlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomen...