- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet minint M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metines, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija steigia M. K. Čiurlionio stipendijas menų studentams, antradienį pranešė ministerija.
Anot jos, ketinama skirti keturias stipendijas muzikos ir dailės magistro studijų studentų meniniams projektams įgyvendinti.
„Mūsų tikslas – paskatinti jaunąją kartą ieškoti įkvėpimo šios asmenybės kūryboje ir taip prisidėti prie menininko palikimo puoselėjimo, sklaidos“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak ministerijos, stipendijos sieks 500 eurų per mėnesį ir bus skiriamos vieneriems studijų metams.
Paraiškas stipendijoms gauti planuojama pradėti rinkti 2025 metais, jas numatoma vertinti pagal meninio projekto sumanymą – pateiktą idėją, jos originalumą, kūrybines paieškas, profesionalumo siekį ir ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos sąsajas su M. K. Čiurlionio kūryba.
Paraiškas skirti stipendijas vertins ekspertų komisija, sudaryta iš M. K. Čiurlionio draugijos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Vyriausybės M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat teikia prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardines stipendijas studentams, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijas studentams, surinkusiems aukščiausius konkursinius balus stojimo į aukštąsias mokyklas metu, bei kalbininko Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...