Bajorystės klausimas

Viduramžiais Lietuvoje į karo mūšius vykdavo tik bajorai, tačiau juose dalyvavo ir čia gyventi atvykę kilmingi totoriai. Nors jie dalyvavo karinėje veikloje, teisiškai nebuvo lygūs Lietuvos bajorams dėl išpažįstamos religijos ir kitų veiksnių.

"Totoriams buvo suteikiama tiek teisių, kiek valstybei buvo būtina, kad jie atliktų karo tarnybą. Puikiai žinome, kad ne visi totoriai atliko karo tarnybą, o verčiau užsiėmė kitais amatais. Problema yra ta, kad pirmajame ir antrajame Lietuvos statutuose bajorų teisės suteikiamos tik tiems totoriams, kurie atlieka karo tarnybą. Bajorystės klausimas paopėjo Rusijos imperijos valdymo metu, nes tuomet totoriai turėjo įrodyti savo kilmę. Tai, kaip žinoma, buvo labai sudėtingas procesas, tačiau jo metu totoriai suvokė, kad pagaliau gali įrodyti esą tikri bajorai. Galiausiai šis klausimas buvo išspręstas senato, išleidus įstatymą, kad totoriai, kurie atitinka visus bajoro kriterijus, gali save vadinti bajorais. Nepaisant to, senatas nesutiko, kad totoriai būtų įrašyti į bajorų knygą, todėl jiems buvo sudarytas naujas atskiras sąrašas", – aiškino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Tamara Bairašauskaitė.

Artefaktai: parodos eksponatai simbolizuoja autentišką totorių karybos meną. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Šie kariai kovojo priešakinėse linijose, pirmieji pradėdavo mūšius. Taip nutiko ir Žalgirio mūšyje, kuriame taip pat buvo pritaikyta totoriams būdinga karo taktika

Lietuvoje gyvenantys totoriai nepamiršo ir savo šalies tradicijų, o tai atsispindėjo kilmingų šeimų simboliuose. Pasak T.Bairašauskaitės, bajorais pripažintų totorių herbai buvo ne ką mažiau įstabūs nei Lietuvos bajorijos.

"Vieni totorių šeimų herbai yra labai panašūs į LDK bajorų herbus, o kiti visai unikalūs. Dalis giminių atsiminė savo praeitį, šiose šeimose geneaologinė atmintis buvo gyva, o iš tų tradicinių praeities simbolių kai kurios šeimos ir sudarė savo herbą. Šių šeimų herbai labai skyrėsi vienas nuo kito, nes turėjo specifinei giminei būdingų simbolių, kurių visuma sudarė išbaigtą totorių herbų tradicijų paveikslą. Totorių giminių herbų įvairovė ir jų svarba totoriams įrodo, jog jie ir šiuo aspektu nusipelnė bajorų titulo", – pasakojo istorikė.

Ženklai: bajorų totorių šeimos turėjo ir savo herbus – panašius į LDK bajorų herbus arba unikalius. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Modernieji laikai

Totoriai išliko Lietuvos karių gretose visais mūsų istorijos etapais. Sovietizacijos laikotarpiu stipriai nyko totorių dvasinė kultūra ir religija, tačiau šios kilmės kariai vis tiek dalyvavo kovose už Lietuvos laisvę.

"Totoriai ilgą laiką buvo mūsų kariuomenės dalis ir žengė išvien su Lietuva, tad totorių kariai dalyvavo ir rezistencijos mūšiuose, ir partizaniniuose karuose. Nors ir nesudarė atskirų būrių ar pulkų, bet tikrai dalyvavo kaip pavieniai kariai. Šiomis dienomis totoriai tebetarnauja Lietuvos kariuomenėje, žinoma, dabar jų gretos ne tokios gausios, kaip kad buvo viduramžiais. Jie dalyvauja misijose užsienyje, su kuriomis supažindins keletas tekstų ir nuotraukų šioje parodoje", – pasakojo J.Nenortaitė.

Anot istorikės, anksčiau turėjome daugybę totorių karių, apie 50 totorių kilmės generolų, o tai atspindi šios tautos išsilavinimą ir pasiaukojimą karybai. "Šiuo metu jų nėra daug, tačiau vis tiek galime sutikti totorių kilmės karių skirtinguose kariuomenės daliniuose, pavyzdžiui, Ulonų pulke. Kaip matome, jie ir toliau puoselėja karines vertybes ir lygiai taip pat aktyviai tarnauja kariuomenėje", – apie šių dienų totorių vaidmenį kalbėjo J.Nenortaitė.

Akcentai: pagrindinis totorių palikimas – religija, maistas ir iki mūsų dienų išsaugotos tradicijos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 793 totoriai.

Pagrindinis totorių palikimas – religija ir maistas. Lietuvoje yra išlikę keletas mečečių, tačiau sovietų okupacijos laikais, kai nebuvo galima išpažinti religijos, mečetės, kaip ir kitos dvasinio garbinimo vietos, buvo apleistos, paverstos sandėliais, bibliotekomis.

J.Nenortaitė teigia, kad "autentiška totorių kultūra yra išlikusi 40-ies totorių kaime, Nemėžio kaime. Ten gyvena tik totorių šeimos, kuriose yra perduodamos jų tradicijos iš kartos į kartą. "Šiose Lietuvos vietovėse totoriai laikosi savitų religinių, laidojimo papročių, švenčia tradicines šventes. Manau, šiuose kaimuose galima rasti daugiausia įvairaus totorių palikimo, iš arčiau susipažinti su jų gyvenimu ir istorija", – sakė ji.

Istorijos garsinimas

Parodos atidarymo renginyje Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius pristatė knygą "Lietuvos totoriai", kurioje aprašoma Lietuvos totorių istorija ir bendruomenės veikla.

Artefaktai: parodos eksponatai simbolizuoja autentišką totorių karybos meną. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Žinoma, kad karyba yra pagrindinė sritis, kurioje totoriai yra pasiekę labai daug, tačiau Lietuvoje mes turime ir totorių kilmės dailininkų, profesorių, šokėjų, inžinierių. Šiais metais turime išskirtines galimybes pasigirti ir papasakoti apie daugelį totorių kilmės žmonių Lietuvos kariuomenėje. Kadangi 2022 m. Kaunas bus viena Europos kultūros sostinių, mūsų Kauno totorių tautinė grupė, nors ir nedidelė (mūsų yra gal 250), bet viena seniausių kaune, nusprendė išleisti knygą "Lietuvos totoriai". Ši knyga išleista tam, kad galėtume užtikrinti mūsų istorijos sklaidą Lietuvoje ir Europoje, o tai mūsų bendruomenei yra ypač svarbu" , – apie knygą pasakojo K.Z.Šafranavičius.

Tokio tipo leidinys – ne pirmas Lietuvoje, tačiau, anot K.Z.Šafranavičiaus, Lietuvos totorių istorija vis dar nėra nuosekliai aprašyta, dauguma faktų lieka nepaminėtų. "2021-ieji yra paskelbti Lietuvos totorių metais, pastebime, kad šiai istorijos temai yra skiriama vis daugiau dėmesio. Tad mes, kaip bendruomenės lyderiai, nusprendėme, kad reikėtų parašyti leidinį apie Kauno totorių bendruomenę. Knygoje palietėme įvairias kompleksines temas, kurios kitiems knygų leidėjams neatrodė svarbios ar vertos dėmesio. Pavyzdžiui, sunykusios karių totorių gyvenvietės, istorinis palikimas, mūsų dienų aktualijos. Manau, kad leidinys turėjo būti platesnis, aprėpti daugiau temų. Tai turėtų būti padaryta šiais metais, žinau, kad yra planuojama išleisti dar šešias tokio pobūdžio knygas", – aiškino jis.

Palikimo išsaugojimas

Karyboje prasidėjusi totorių istorija – ne vienintelis Lietuvai svarbus šios tautos kultūros paveldas. Be įmantrių karybos technikų ir mūšio drausmės, išskirtinio dėmesio vertos totorių kalba, muzika, švenčių tradicijos.

Artefaktai: parodos eksponatai simbolizuoja autentišką totorių karybos meną. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Man totorių kultūra yra svarbi, nes mane taip išauklėjo mano tėvai, aš nuo vaikystės girdėdavau mūsų tautinę muziką, matydavau šokius, lankydavausi Kryme. Su tėvais kartu gamindavome tautinius patiekalus, švęsdavome religines šventes. Visa tai padarė man didelę įtaką, ir man tai yra labai artima. Atsimenu, kad mano vaikystėje tėvai dėjo daug pastangų, kad pažinčiau mūsų kultūrą. Augdama pati suvokiau, kad man tai labai įdomu, artima", – apie savo kultūrą kalbėjo totorių jaunimo ansamblio "Efsane" narė Elvina Čiurlu.

Dėl puoselėjamų tradicijų totorių bendruomenė palaiko artimus ryšius net ir būdama skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Anot E.Čiurlu, žinoti savo šaknis, kilmę ypač svarbu. "Plačiame pasaulyje svarbu neprarasti savo identiteto. Esu iš Vilniaus, ten mes susitinkame su kitais jaunais totoriais, dažnai atvyksta žmonių iš kitų miestelių. Mes taip pat turime ansamblį "Efsane", kuriame dalyvauja merginos, vaikinai ir net maži vaikai. Ansamblis padeda mums geriau pažinti ir patirti savo kultūrą, mokomės dainuoti savo kalba, šokti tradicinius šokius", – apie galimybes išlaikyti savo tautinį identitetą pasakojo E.Čiurlu.